Plikažiedis linlapis

IUCN įvertinimas

EN B2b(ii,iv)c(iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–30 cm aukščio, šviesomėgis ir šilumamėgis augalas su gausiai šakotu požeminiu šakniastiebiu. Pusiau parazitinis augalas. Stiebas status, lygus, apaugęs retais, siaurais, linijiškais lapais. Žiedai maži, balti, trumpais koteliais, dvilyčiai. Žydi gegužės–birželio mėn., vaisiai subręsta liepos mėn. Dauginasi generatyviniu ir vegetatyviniu būdu.
Plikažiedis linlapis paprastai įsikuria sausuose karbonatingo priesmėlio, priemolio ar molio dirvožemiuose, gerai įšildomuose pietiniuose ar pietrytiniuose šlaituose, šlaitų, pamiškių ir miško aikštelių (Trifolio-Geranietea) ir stepinių pievų (Festuco-Brometea) klasių bendrijose.

Populiacijos gausumas

Daugelyje žinomų rūšies radaviečių paprastai aptinkama nedidelių, įvairaus tankumo individų grupių, kurios paprastai užima kelių kvadratinių metrų plotą. Tipiškose, mažiausiai sukcesinių pokyčių paveiktose ir rūšies ekologinius poreikius geriausiai atitinkančiose buveinėse individai sudaro gana tankias grupes, kurios gali būti pasklidusios didesniame kaip 100 m² plote.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė rūšiai kyla dėl tipiškų buveinių plotų mažėjimo. Ūkiniais tikslais nebenaudojamos pievos palaipsniui apauga krūmais ir medžiais, jose ima vyrauti buveinėms nebūdingi žoliniai augalai, kaupiasi storas nesuirusių augalų liekanų sluoksnis, todėl plikažiedis linlapis ima sparčiai nykti. Didelę grėsmę rūšiai kelia buveinėse plintančios svetimžemės invazinės rūšys (ypač gausialapis lubinas), kurios per trumpą laiką pakeičia buveinių sąlygas ir rūšių sudėtį bendrijoje. Siekiant palaikyti palankią buveinių būklę, jose reikėtų sudaryti optimalias apšvietimo sąlygas reguliuojant krūmų ir medžių projekcinį padengimą, taip pat svarbu reguliariai vasaros pabaigoje šienauti žolinius augalus, o susidariusią biomasę iš tvarkomų plotų pašalinti.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje. Pietinė arealo riba eina per Čekiją, rytinę Austrijos dalį, Šiaurės Bulgariją, Vidurio Ukrainą, o šiaurėje toliausiai nutolusi iki Estijos.
Lietuvoje gana reta rūšis, daugiausia paplitusi pietinėje ir rytinėje šalies dalyse. Toliausiai į vakarus nutolusi radavietė yra Karšuvos žemumoje (Pagėgių sav.). Kitur šalyje plikažiedis linlapis labai retas, o šiaurinėje ir šiaurvakarinėje šalies dalyse visai neaptinkamas.

Summary

This is quite a rare species, distributed in the eastern and southern parts of the country. It usually occurs on dry, well-illuminated slopes and along forest edges. Most known subpopulations are small and occupy an area of several square meters. Only in a few subpopulations are individuals spread over more than 100 square meters. The major threat to this species is habitat loss due to overgrowth with trees and shrubs and invasion of alien species, such as Lupinus polyphyllus.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961; Dostálek, Münzbergová, 2010; Dostálek, Münzbergová, Plačkova, 2014.