Nuotraukos autorius: Bernd Gliwa Pleištinis žirgelis
(lot. Ophiogomphus cecilia)
- Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
- Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
- Klasė: Žirgeliai (lot. Odonata)
- Sinonimai: Pleištinė skėtė
- Sąrašas: Berno konvencija - II, Buveinių direktyva - II, Buveinių direktyva - IV, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 4(I), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Arti grėsmės esantys (NT)
Biologija ir ekologija
Vidutinio dydžio žirgelis, nesunkiai atskiriamas iš kontrastingai žalios krūtinės ir pilvelio pamato ir geltonos likusios viršutinės pilvelio dalies. Lervos vystosi upėse dvejus–trejus metus, misdamos smulkiais dugno bestuburiais. Dauguma suaugusių lervų išlipa ant kranto, išsineria ir tampa suaugėliais birželį. Suaugėliai migruoja toli nuo veisimosi vietų, jų aptinkama pievose, pelkėse, miškų aikštėse, dažnai ant lauko keliukų, kur tupėdami ant žemės, tykoja praskrendančių vabzdžių, kuriuos medžioja staigiai pakildami. Papildomai pasimaitinusios, patelės grįžta prie veisimosi upių, kur deda kiaušinius.
Pagrindinės rūšies veisimosi vietos yra vidutinio dydžio ir didelės santykinai sraunios ir švarios (lašišinės) upės. Lervoms vystytis tinkamiausiomis buveinėmis laikomos medžių neužpavėsintos tokių upių atkarpos, kurių didelę dalį dugno sudaro žvirgždas, nėra dumblo ir mažai vandens augalų.
Populiacijos gausumas
Tinkamiausiose upių atkarpose lervų aptinkama gana gausiai, pavyzdžiui, Neryje suaugėlių ritimosi metu aptinkama iki šešių išnarų 1 m kranto linijos. Suaugėlių papildomo maitinimosi vietose stebėta iki aštuonių individų 100 m transektoje.
Grėsmės ir apsauga
Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai, visų pirma, veistis tinkamų upių patvenkimas ar kitoks hidrologinio režimo pakeitimas, taip pat tręšimas, skatinantis vandens augalų augimą, ir pesticidų naudojimas tokių upių baseinuose. Rūšies apsaugai būtina nekeisti rūšies hidrologinio režimo upėse, kuriose ši rūšis gyvena, vengti trąšų ir pesticidų naudojimo arti jų.
Paplitimas
Rūšis paplitusi Palearktikoje nuo Prancūzijos vakaruose iki Baikalo ežero rytuose, nuo Suomijos šiaurėje iki Graikijos pietuose.
Lietuvoje aptinkama visoje šalyje, gausiausia rytinėje, pietrytinėje ir vakarinėje šalies dalyse, daug rečiau pasitaiko Vidurio Lietuvos žemumoje.
Summary
The Green Snaketail is mostly distributed in eastern, south-eastern and western Lithuania. In suitable breeding habitats, it may be quite abundant: for instance, a density of six exuviae per 1 m of river bank has been observed along the River Neris near Vilnius. The main threats are changes in hydrological regimes in suitable rivers and the application of fertilizers and pesticides in their basins.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Gliwa, Švitra, 2016; Gliwa ir kt., 2019.