Plaukuotoji jonažolė

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Plaukuotoji jonažolė – daugiametis, šakniastiebinis, žolinis augalas. Stiebas status, tiesus, nebriaunotas, 40–70 cm aukščio. Apaugęs minkštais, rausvai baltais, garbanotais plaukeliais. Lapai priešiniai, melsvai žali, plaukuoti, su peršviečiamais taškeliais, bet be juodų liaukinių taškelių, kuriuos turi paprastoji ir keturbriaunė jonažolės. Žiedai gausiai telkiasi į apyretes, pailgas šluoteles. Taurėlapiai su liaukiniais danteliais. Trumpakotes liaukutes viršūnėse turi ir vainiklapiai. Vainiklapiai geltoni arba šviesiai geltoni. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Dauginasi smulkiomis sėklomis.
Pusiau šviesomėgis augalas, ūksmėje augantis dažniausiai nežydi arba nesubrandina sėklų. Prierašus maisto medžiagų turtingesniems, karbonatų turintiems dirvožemiams, drėgnesnėms augavietėms. Auga lapuočių ir mišriųjų miškų išretėjusiuose medynuose, atvirose aikštelėse, ant netvarkomų kvartalinių linijų, platesnių miško kelių pakraščiuose, pagrioviuose, kartais kirtavietėse.

Populiacijos gausumas

Naujų duomenų apie rūšies populiacijos būklę šalyje trūksta, dauguma radaviečių nėra pakartotinai tikrintos. Įprastai augalai auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Retai pasitaiko nedidelio ploto sąžalynų, kuriuos sudaro nuo keliolikos iki kelių dešimčių individų.

Grėsmės ir apsauga

Augalai gali išnykti susiveriant medynui ir krūmams. Vietomis gali būti reikalingas medyno retinimas, krūmų kirtimas, šienavimas, mažo intensyvumo ganymas. Natūralių atvirų miško erdvių užsodinimas yra didelė grėsmė plaukuotosios jonažolės išlikimui.

Paplitimas

Eurosibirinė rūšis, paplitusi visoje Europoje (išskyrus pačius šiauriausius regionus), Kaukaze, Vakarų ir Rytų Sibire, Centrinėje Azijoje. Lietuvoje dažnesnė šiaurinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse. Yra radaviečių Vidurio Lietuvoje, esama istorinių duomenų apie paplitimą Švenčionių ir Varėnos r.

Summary

Although recent data on the state of populations in the country are lacking and most localities have not been re-inspected, this species is more common in the northern and south-western parts of Lithuania. It usually grows singly or in small groups in deciduous and mixed forests. It prefers shrub stands, open areas, unmanaged quarter lines, edges of wider forest roads, the edges of ditches and, sometimes, logging areas. Plants may disappear when the tree and shrub layer becomes closed. Planting of natural open spaces in forests is a particular threat to the survival of this species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1971.