Plačioji dusia

IUCN įvertinimas

NT B2a

Biologija ir ekologija

Stambus vabalas, kūno ilgis – 26–44 mm, kūnas plokščias, viduryje labai išplatėjęs. Kūnas žaliai rudas, priešnugarėlės kraštai ir antsparnių šonai su geltonais apvadais. Skiriamasis rūšies požymis – suplokštėję antsparnių šonai. Rūšiai būdingas lytinis dimorfizmas, patinų priekinių letenų trys pirmieji nareliai išplatėję, patinų antsparniai lygūs, blizgūs, o patelių su giliomis išilginėmis vagelėmis, matiniai. Abiejų lyčių užpakalinės kojos irkliškos.
Visiškos metamorfozės vabzdys, turi kiaušinio, lervos, lėliukės ir suaugėlio vystymosi tarpsnius. Suaugėliai plėšrūs, dažniausiai stebimi pavasarį ir nuo rudens per žiemą iki pavasario. Patelės deda kiaušinėlius pavasarį sekliose (20–100 cm), gerai įšylančiose vandens telkinio zonose ant viksvų, kitų augalų stiebų, lapų. Lervos užauga iki 60–80 mm, yra plėšrios, minta daugiausia apsiuvų lervomis. Lervinis periodas trunka apie du mėnesius, suaugusi lerva, krante įsikasusi į dirvą, sferiniame apvalkale formuoja lėliukę. Lėliukė rudenį virsta suaugėliu, žiemoja suaugėliai.
Aptinkama įvairiuose vandens telkiniuose – nuo 0,1 ha pelkėjančių distrofinių, eutrofikuotų stovinčio vandens telkinių iki didelių oligotrofinių ežerų. Dauguma plačiajai dusiai tinkamų vandens telkinių yra pakankamai gilūs (1 m ir daugiau). Svarbu, kad tokiuose vandens telkiniuose augtų viksvos, asiūkliai ir būtų atviro vandens zonų.

Populiacijos gausumas

Plačiųjų dusių populiacijos dydis neaiškus, dėl rūšies gyvenimo būdo radavietėse aptinkama pavienių vabalų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės – buveinės pokyčiai, tiesioginė ir netiesioginė vandens telkinių tarša. Suaugėliai gali žūti žvejų tinkluose ar bučiuose, įtakos populiacijos gausumui gali turėti konkurencija, plėšrūnai, maisto trūkumas lervoms. Svarbu išlaikyti esamą populiacijos lygį, saugant buveines nuo galimos buveinių taršos, pakrančių transformacijos ir per didelio vandens telkinio ir pakrančių užaugimo.

Paplitimas

Rūšis paplitusi visoje Europoje iki Uralo ir Vakarų Sibiro, neaptinkama Britų salose, Estijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Balkanuose, Moldovoje. Lietuva yra centrinėje rūšies arealo dalyje: daugiausia radaviečių žinoma pietrytinėje ir šiaurvakarinėje šalies dalyse. Tačiau paplitimo duomenys fragmentiški, plečiant tyrimus pastaraisiais metais aptinkama naujų radaviečių.

Summary

The distribution and population size of this species in Lithuania is still under investigation, but it has been found in different parts of the country. The beetles inhabit a wide range of water types, including large ponds, exploited water-filled peat bogs and non-polluted clear or dystrophic lakes. These habitats show a large variation in depth and transparency. The presence of plants that are suitable for egg deposition is considered a key factor for its reproduction and includes different sedges.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Aliukonis, Švitra, 2009.