Plačiažnyplis vėžys

IUCN įvertinimas

EN A4ae

Biologija ir ekologija

Plačiažnyplis vėžys gali užaugti iki 20 cm ilgio ir sverti iki 300–350 g. Plačiažnyplių vėžių kūno spalva net ir tame pačiame vandens telkinyje gali būti įvairi – tamsiai ruda, pilka, rausva, tamsiai raudona, pilkai žalsva ar mėlyna, apatinė žnyplių pusė dažniausiai būna ryškiai raudona. Dažniausiai gyvena įvairaus tipo skaidriuose ežeruose, tačiau jų aptinkama ir upėse bei tvenkiniuose.
Dažniausiai plačiažnypliai vėžiai aktyvūs naktį. Slepiasi natūraliose slėptuvėse (po akmenimis, nuvirtusiais medžiais, augalų šaknimis) ar savo išraustuose urvuose. Poruojasi rudenį, kai vandens temperatūra nukrinta iki 5–6 °C, po septynių–keturiolikos dienų patelės išleidžia ikrus, kuriuos priklijuoja prie pleopodų ir nešioja juos iki birželio mėn. Pirmaisiais gyvenimo metais plačiažnypliai vėžiai neriasi iki šešių kartų, vėliau vieną–du kartus per metus. Po išsinėrimo vėžių kiautas būna minkštas ir tuo momentu jie yra labiausiai pažeidžiami. Tokie vėžiai tampa ypač lengvu grobiu unguriams, kurie sugeba juos sumedžioti ir slėptuvėse.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje nuo XX a. pradžios išnyko daugiau nei 70 proc. plačiažnyplio vėžio populiacijų. Dauguma aptinkamų populiacijų yra stabilios, t. y., nors vėžių gausumas ir skiriasi priklausomai nuo vandens telkinio, bet toks pat gausumas išlieka ilgą laiką. Iškilus grėsmėms (invaziniai vėžiai, unguriai), populiacija išnyksta per dvejus–penkerius metus.

Grėsmės ir apsauga

Sparčiai plintantys invaziniai vėžiai (įskaitant ir jų įveisimą) ir jų pernešamos ligos yra pagrindinė grėsmė vietinių vėžių populiacijų gyvybingumui. Natūralų rainuotųjų vėžių plitimą sustabdyti efektyvių priemonių nežinoma. Pagrindinis kovos būdas su nelegaliomis introdukcijomis – visuomenės švietimas. Tikėtina, kad dėl invazinių vėžių per pastaruosius 25 metus išnyko apie 25 proc. plačiažnyplio vėžio populiacijų.
Kita svarbi grėsmė – įveistų rūšių sukeliamas antagonizmas (K03.05). Vienas iš pagrindinių vėžių priešų – unguriai. Tai galėjo sąlygoti apie 20,9 proc. plačiažnyplio vėžio populiacijų išnykimą.
Plačiažnyplių vėžių reintrodukcijos gali padėti padidinti jų populiacijų skaičių, tačiau dėl labai nedidelio šių darbų masto kol kas didesnės įtakos šie darbai nedaro.

Paplitimas

Plačiažnyplių vėžių aptinkama beveik visoje Europoje, tačiau jų populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Lietuvoje daugiausia jų žinomų populiacijų yra Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje. Atskirų populiacijų pasitaiko beveik visoje Lietuvoje.

Summary

An endangered species in Lithuania. Due to the arrival of invasive crayfish species (Orconectes limosus, Pacifastacus leniusculus) and the negative effect of diseases transmitted by them, as well as the introduction of eels into lakes, more than 70 percent of noble crayfish populations in Lithuania have become extinct since the beginning of the 20th century. Currently, most water bodies (usually lakes) inhabited by noble crayfish are situated in north-eastern and eastern Lithuania.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Šeštokas, 1969. Autorius – Gintautas Vaitonis