Plačialapis lipikas

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 30–70 cm aukščio, žolinis augalas su gana ilgais rausvais šakniastiebiais. Stiebas status arba kylantis, keturbriaunis, viršutinėje dalyje plaukuotas. Lapai menturėse po keturis, jie kiaušiniški arba kiaušiniškai lancetiški, 5–7 cm ilgio ir apie 2 cm pločio, apačioje apaugę standžiais šereliais. Žiedai susitelkę viršūninėmis kūgio pavidalo kekėmis. Vainikėlis baltas, iki 5 mm skersmens. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisiai – 2–3 mm skersmens riešutėliai. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Plačialapiai lipikai auga sausose ir vidutinio drėgnumo pievose, miškų aikštelėse, pamiškėse, šlaituose. Paprastai įsikuria priesmėlio ar priemolio dirvožemyje. Šviesomėgis augalas, tačiau gali ištverti nestiprią ūksmę. Jautrus aukštaūgių augalų konkurencijai.

Populiacijos gausumas

Išsamių duomenų apie populiacijos dydį ir būklę nėra. Vilniuje, Žaliųjų ežerų apyl. buvo rasti tik du individai, bet augavietė buvo sunaikinta kasant kreidą. Lazdėnų apyl. (Elektrėnų r.) augalai užėmė maždaug 8 m2 plotą, o prie Pagirių (Kaišiadorių r.) užregistruotos subpopuliacijos dydis ir individų gausumas nežinomas.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies populiacijai didžiausią grėsmę kelia buveinių būklės blogėjimas dėl eutrofikacijos ir aukštaūgių žolių konkurencijos, pievų apaugimo krūmais ir medžiais arba jų tikslingas apsodinimas mišku. Tam tikrą pavojų kelia invaziniai augalai, ypač gausialapiai lubinai. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti palankią pievų, pamiškių ir miško aikštelių buveinių būklę. Būtina atlikti išsamius rūšies populiacijos tyrimus ir parengti apsaugos priemonių ir veiksmų planą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, Sibire, Centrinėje ir Rytų Azijoje, vidutiniškai šilto ir šilto klimato juostose.
Lietuvoje labai reta rūšis, iki šiol užregistruota tik trijose vietovėse Aukštaičių aukštumos pietinėje dalyje ir Neries žemupio plynaukštėje. Rūšis XX a. pirmojoje pusėje buvo rasta Vilniuje, Žaliųjų ežerų apyl., bet dabar išnykusi.

Summary

A very rare and vanishing species known only from three localities in southern Lithuania. It grows in mesic and dry meadows, in forest glades, along forest edges and on slopes. The main threats facing this species relate to changes of suitable habitats due to eutrophication, overgrowth by shrubs, afforestation and invasion of alien species. The main measure for the protection of this species is the maintenance of favourable habitat conditions. The current state of the population should be investigated.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Sławinski, 1924.