Plačialapis kiminas

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Auga retomis žaliomis ar gelsvai žaliomis vejomis. Kimino galvutė labai maža, jos viduryje labai ryškūs į pumpurą panašūs dariniai, kuriuose tankiai susitelkę lapai. Juos supa tik keletas šakelių. Puokštelėse ant stiebo būna po vieną–tris beveik vienodas šakutes. Šakučių galai tiek puokštelėse, tiek prie galvutės riesti. Šakučių lapai stambūs, iki 2,2 mm ilgio, kiaušiniški, gaubti. Stiebo lapai beveik tokio pat dydžio kaip šakučių ar net didesni. Tuo šis kiminas skiriasi nuo kitų panašiose augavietėse aptinkamų kiminų.
Auga žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse; dažniausiai tose, kurių vandens reakcija artima neutraliai.

Populiacijos gausumas

Visose radavietėse augo negausiai, nedideliais lopinėliais įsiterpęs tarp kitų samanų. Ypač negausi populiacija Lazdijų r., kur buvo rasta vos keletas individų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė šios rūšies populiacijoms – antropogeniniai ar gamtiniai hidrologinio režimo pokyčiai. Populiacijos gali būti sunaikinamos tiesiogiai vietoj pelkių iškasant kūdras.

Paplitimas

Rūšis paplitusi šiaurės pusrutulio vėsaus ir šalto klimato juostose. Pietiniuose regionuose aptinkama kalnuose, žemumose pasitaiko retai.
Lietuvoje žinoma kelete radaviečių – Lazdijų, Plungės, Trakų, Varėnos r. Rastas Kamanų pelkėje (Akmenės r.). Praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje buvo nurodoma, jog šis kiminas augo dabar eksploatuojamo Šepetos durpyno (Kupiškio r.) apypelkyje.

Summary

This species has been recorded in several localities in fens and transitional mires. The populations are not abundant.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Brundza, 1937, 1940; Jukonienė, 2003a.