Plačialapis begalis

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, stambus, šakniastiebinis, žolinis augalas, dažniausiai užaugantis iki 0,5–1,5 m aukščio, bet yra duomenų, kad tinkamomis sąlygomis gali užaugti iki 2 m aukščio. Lapai sudėtiniai, du–tris kartus plunksniški, prie augalo stiebo tvirtinasi ilgais lapkočiais, kurių pamatas praplatėjęs ir suformuoja išsipūtusią makštį. Žiedai susitelkę į sudėtinį skėtį, kurį sudaro iki 50 nevienodo ilgio ašių. Žiedai balti, savidulkiai arba apdulkinami dvisparnių būrio vabzdžių. Dažniausiai dauginasi sėklomis, nors pasitaiko ir vegetatyvinio dauginimosi atvejų.
Plačialapis begalis prieraišus turtingiems karbonatų dirvožemiams, mėgsta vidutinio drėgnumo arba sausokas augavietes. Dažniausiai auga šviesiuose lapuočių miškuose, miško aikštelėse, pamiškėse ar krūmais apaugusiose pievose arba šlaituose. Optimali buveinė – termofilinių miškų pakraščių žolinės bendrijos, nes augalas yra pakantus daliniam užpavėsinimui. Tinkamomis sąlygomis gali suformuoti tankius sąžalynus.

Populiacijos gausumas

Populiacijos sudarytos iš įvairaus individų skaičiaus, pavyzdžiui, Kalvarijos sav. esančioje populiacijoje auga iki dešimties individų, o Virvytės upės sl. (Mažeikių r.), kai kuriose bendrijose plačialapis begalis sudaro ištisus sąžalynus.

Grėsmės ir apsauga

Plačialapio begalio populiacijoms, kurios formuojasi miško aplinkoje, didžiausia grėsmė kyla dėl medyno didelio susivėrimo ir užkrūmijimo arba dėl plynųjų miškų kirtimų. Pievų bendrijų populiacijoms grėsmę kelia pievų bendrijų vertimas į dirbamų laukų plotus. Bendrijose, kuriose yra didelis krūmų ardo projekcinis padengimas, reikėtų dalį sumedėjusių augalų pašalinti, taip padidinat žolių ardui tenkantį šviesos kiekį.

Paplitimas

Rūšies arealas tęsiasi Europos temperatinėje juostoje iki okeaninių regionų. Pietuose rūšies paplitimo arealas siekia centrinę Ispanijos dalį, Italiją, Balkanų šalis, šiaurinis arealo pakraštys kerta pietinę Skandinavijos dalį, rytuose arealas įsiterpia į europinę Rusijos dalį.
Lietuvoje plačialapio begalio populiacijos koncentruojasi pietrytinėje, pietvakarinėje ir šiaurvakarinėje dalyse.

Summary

Populations of this species are mainly found in south-eastern, south-western and north-western parts of Lithuania. Optimal habitats are the herbaceous fringes of thermophilus forests, where it grows in dense and monodominance patches in some localities. The main threat is the overgrowing of habitats by shrubs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.