Plačialapė klumpaitė

IUCN įvertinimas

VU A2ac; C2a(i)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 20–50 cm aukščio augalas su storu, gana trumpu, šakotu šakniastiebiu. Stiebas status, tolygiai lapuotas, su plačiai kiaušiniškais arba plačiai lancetiškais lapais. Lapai ir stiebas apaugę trumpais tankiais plaukeliais. Žiedai stambūs, po vieną–tris, retai daugiau, išaugę stiebo viršūnėje. Išoriniai apyžiedžio lapeliai tamsiai rausvai rudi. Lūpa didelė, geltona, pūslės pavidalo. Žydi gegužės–birželio mėn. Žiedai nektaro neišskiria, bet juos apdulkina vabzdžiai. Sėklos labai smulkios, mažai daigios. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis.
Auga mišriuosiuose ir lapuočių, rečiau spygliuočių miškuose, miško aikštelėse, pamiškėse, retai pievose, dažniausiai kalkingame dirvožemyje. Gero apšvietimo sąlygomis sudaro didelius kerus, gausiai žydi, o stingant šviesos, žydi negausiai, kerai išretėja.

Populiacijos gausumas

Šalyje rūšies populiacija gana didelė, tačiau pasiskirsčiusi nevienodai. Gausiausios augavietės telkiasi šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse. Jose priskaičiuojama po kelis šimtus, rečiau daugiau kaip 1000 individų. Daugiau kaip pusėje visų registruotų vietų aptinkama nedidelių plačialapių klumpaičių grupių arba tik pavienių jų individų. Visose supopuliacijose vyrauja subrendę individai.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis labiausiai nyksta dėl netinkamo miškų ūkinio naudojimo – intensyvių kirtimų ir vienarūšių spygliuočių medynų formavimo. Rūšį nepalankiai veikia susidarantis tankus krūmų ardas. Kai kuriose vietovėse augalus tiesiogiai naikina žmonės juos iškasdami. Šakniastiebius išknisa ir suėda šernai. Buveinėse labai svarbu palaikyti tinkamą apšvietimą, neleisti suvešėti krūmų ardui. Svarbu buveinėje išsaugoti tinkamą medyno struktūrą su įvairiaamžiais medžiais ir atvirų aikštelių mozaika. Parengtas ir įgyvendinamas rūšies apsaugos planas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus arktines sritis, Sibire ir Rytų Azijoje. Vakarų ir Centrinėje Europoje daugelyje šalių rūšis reta arba labai reta.
Lietuvoje gana reta rūšis, aptinkama beveik visoje teritorijoje, išskyrus Pajūrio ir Užnemunės žemumas. Iš viso užregistruota maždaug šimtas vietovių, tačiau ne mažiau kaip dvidešimt vietovių rūšis išnykusi.

Summary

Although quite rare, this species is distributed across most of Lithuania, except western and south-western districts. The largest subpopulations occur in the northern and eastern parts of the country. Usually in calcareous soil, it grows in mature broad-leaved mixed forests, forest glades, along forest edges and occasionally in meadows. This species is threatened by habitat changes and destruction due to inappropriate forest management and digging of plants.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, 2001, 2012c; Gudžinskas, Ryla, 2006.