Pilkšvasis maurabragis

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Tipiška apysūrio vandens povandeninių dumblių rūšis. Auga žemyniniuose vandenyse ir jūrose. Vandens druskingumas jų augavietėse svyruoja nuo 3 iki 21 PSU, tačiau kai kuriose įlankose ir lagūnose gali būti ir mažesnis. Kuršių mariose auga ekstremaliomis druskingumo atžvilgiu sąlygomis. Sudaro žemus, iki 10 cm aukščio kerelius. Dėl gausių stiebo dyglių augalas atrodo pasišiaušęs ir pilkšvas. Dvinamis, tačiau Lietuvoje auga tik moteriškieji augalai, aptinkami seklumose iki 0,5 m gylio. Fertilūs augalai pastebėti liepos mėn. pradžioje, tačiau neaišku, ar oosporos subręsta. Auga nendrių juostos retmėse susiformuojančiose maurabragūnų (Charetum asperae) bendrijose, su helofitų (paprastosios nendrės, melsvojo meldo, nariuotalapio vikšrio) priemaiša, dažnai kartu su lizdiškuoju dumblabragiu (Tolypella nidifica). Sąžalynus paprastai dengia siūliniai žaliadumbliai.

Populiacijos gausumas

Populiacija labai negausi, paplitusi palyginti labai nedideliame plote ir tik nendrynų juostos seklumose.

Grėsmės ir apsauga

Nyksta dėl vandens taršos ir eutrofizacijos, konkurencijos su siūliniais ir planktono dumbliais, augaviečių užaugimo nendrėmis. Gali būti, kad normaliai vystytis marių vandens druskingumas yra per mažas. Būtina stebėti rūšies būklę ir nustatyti reikalingas apsaugos priemones.

Paplitimas

Pagrindinis rūšies arealas plyti šiaurės pusrutulyje, tačiau neseniai aptikta Australijoje, kur, manoma, pateko su migruojančiais paukščiais. Europoje paplitusi daugelyje šalių, tačiau yra gana reta ir nykstanti. Pietinėje arealo dalyje vyrauja vyriškieji individai, šiaurinėje – moteriškieji.
Paplitimas Lietuvoje labai ribotas. Rūšis aptinkama tik Kuršių marių šiaurrytinėje dalyje, nėra naujų duomenų apie rūšies paplitimą po 2007 m. XIX a. augo upių, įtekančių į Baltijos jūrą, žiotyse.

Summary

The distribution of this species is restricted to the north-eastern part of the Curonian Lagoon, south from the Smeltė peninsula. It grows sparsely in communities of Chara aspera, situated in the reed belt. Colonisation by emergent vegetation, turbidity caused by nutrient enrichment, mass development of filamentous algae and blooms of plankton algae are significant threat factors.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Sinkevičienė, 2004; Sinkevičienė et al., 2017.