Pilkoji starta

IUCN įvertinimas

EN A4ac; D1

Biologija ir ekologija

Didesnė už žvirblį starta apvalia galva, storu snapu, kresnu pilkai rusvai dryžuotu kūnu. Migruoja, bet klajojančių grūdlesių būriuose pastebima ir žiemą. Pradeda giedoti balandžio pradžioje. Dažni ir laikini (vienos–kelių dienų) tokio patinų teritorinio aktyvumo atvejai. Atviro mozaikinio, ekstensyvaus agrarinio kraštovaizdžio rūšis. Peri sausose pievose ir ganyklose, javų pasėliuose, dirvonuose, kartais želdinių pakraštyje. Lizdinėje teritorijoje būtinas giedojimo postas – medis, elektros perdavimo linija. Lizdus krauna ant žemės arba neaukštai krūme ar tarp žolių stambių stiebų. Dėtyje – keturi–penki kiaušiniai. Galimos dvi vados. Veisimosi fenologija Lietuvoje neištirta. Minta daugiausia augalų sėklomis. Vasarą sulesa daug bestuburių. Jaunikliai maitinami vabzdžiais.

Populiacijos gausumas

Spartus nykimas prasidėjo nuo 1980 m., 1996–1998 m. perėjo 20–50, o 1999–2001 m. – 10–30 porų. Nuo XXI a. pradžios populiacija vėl padidėjo iki 30–50 porų. Pagrindinė populiacijos dalis peri pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyse. Pastoviausiai aptinkama Alytaus, Trakų, Šalčininkų, Šilutės, Varėnos, Vilniaus r.

Grėsmės ir apsauga

Rūšiai nepalankus pernelyg didėjantis ariamų laukų ir mažėjantis pievų bei ganyklų plotas. Situacija blogėja ir dėl vasarinių javų, ypač miežių, plotų mažėjimo, nes žieminiai javai anksčiau nuimami, o maitinimuisi svarbios ražienos suariamos. Populiacijos paskutinis pagausėjimas iš dalies sutapo su žemės laikinu apleidimu po 1990 m. Rūšiai palankus klimato atšilimas, tačiau tolesnis gausėjimas mažai tikėtinas dėl vėl intensyvėjančio žemės ūkio. Parinkti ir taikyti apsaugos priemones sudėtinga.

Paplitimas

Rūšis paplitusi nuo Kanarų ir Britų salų vakaruose iki Centrinės Azijos rytuose. Europoje arealo šiaurinė riba eina per Švedijos pietus, Baltijos šalis, Baltarusiją, Ukrainą, Rusijos pietus. Europinės populiacijos pagrindinė dalis peri pietuose, dažnai sausų pievų ir stepių regionuose. Šiaurėje paplitimas dispersiškas ir neperžengia agrarinio kraštovaizdžio regionų ribų.

Summary

This species inhabits open sparsely wooded farmland. It has been scarce since declines in the mid-20th century, even more so following declines in the 1980s and 1990s. Some recovery, however, has occurred since the beginning of the 21st century and the current breeding population is considered to be 30–50 pairs. The species is negatively affected by the intensification of agriculture.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1991; Raudonikis ir kt., 2016; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.