Pilkoji meleta

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Sėsli, gali klajoti nedideliu atstumu. Atpažįstama pagal pilkšvai žalsvas spalvas, raudoną kaktą. Skleidžia tipišką balsą. Peri uoksuose, kuriuos pati išsikala puvinio pažeistuose medžiuose ar stuobriuose. Mėgsta drebules. Kiaušinius deda gegužės mėn., o birželio pabaigoje jaunikliai palieka lizdą. Dažniausiai maitinasi ant žemės ar netoli jos. Mėgsta rausti urvus skruzdėlynuose, maitinasi beveik vien tik miško rudosiomis skruzdėlėmis, kitais vabzdžiais.
Lietuvoje aptinkama mišriuosiuose ir lapuočių miškuose, mėgsta mozaikinį kraštovaizdį. Dažnai įsikuria įvairiuose miškuose prie kirtaviečių, aikštelių ir pievų. Mėgsta senas kirtavietes su paliktų senų medžių gausa. Kartais apsigyvena atvirose, medžiais apaugusiose vietose, palei upes ir ežerus, pelkių pakraščiuose, parkuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kasmet peri 500–800 porų. Tirtuose mišriuosiuose lapuočių miškuose vidutinė gausa siekė 0,91 poros/100 ha, o pušynuose apskaičiuota vidutinė gausa buvo atitinkamai 0,33 poros/100 ha. Populiacija pastaraisiais metais gausėja, greičiausiai dėl kirtavietėse paliekamų senų medžių.
Pilkoji meleta aptinkama beveik visoje šalyje. Vertingiausios vietos yra Taujėnų-Užulėnio, Adutiškio-Guntauninkų, Plinkšių ir Lančiūnavos miškai, Biržų giria ir Čepkelių pelkė.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia stovinčios, didelių matmenų, negyvos medienos šalinimas, lapuočių ir mišriųjų medynų kirtimai ir miško masyvo fragmentacija tinkamose šiai rūšiai gyvenamose vietose. Skruzdėlynų globa, ypač miško ūkinės veiklos metu, yra svarbi šiai rūšiai.

Paplitimas

Europoje rūšis aptinkama nuo Prancūzijos, Kroatijos iki Ramiojo vandenyno pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Pietų Švediją, Suomiją, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, Šiaurės Primorę. Pietuose arealas tęsiasi iki Prancūzijos vidurio, Balkanų pusiasalio, Dniestro deltos, Volgos vidurupio ir Šiaurės Kazachijos. Lietuvoje aptinkama beveik visoje teritorijoje.

Summary

A sedentary species that occurs in all parts of Lithuania, though most frequent in extensive deciduous and mixed forest areas. The population is 500-800 pairs in Lithuania, with recorded densities of 0.91 pair/100 ha in mixed deciduous forest and 0.33 pair/100 ha in pine-dominated forest landscapes. Key factors that negatively impact the species include a lack of standing deadwood to excavate nest holes trees and the depression of ant nests.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Pirma nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012, 2017.