Pilkoji kurapka

IUCN įvertinimas

VU C1

Biologija ir ekologija

Sėslus atviro kraštovaizdžio paukštis. Renkasi vietoves, kuriose dirbami laukai kaitaliojasi su pievomis ir laukų želdiniais. Žiemos metu laikosi būreliais. Kurapkos – monogamės. Poruojasi kovo mėn. dar neišsiskirsčius būreliams. Peri ant žemės, lizdą įsirengia nedidelių daugiamečių žolių ir žemės ūkio, pasėlių nedidelių sklypų pakraščiuose, rečiau soduose ir krūmynuose. Kiaušinius deda maždaug po mėnesio nuo susiporavimo, kasdien po vieną, lizde dažniausiai būna nuo 18 iki 22 kiaušinių. Žuvus pirmajai dėčiai, deda pakartotinai. Peri 24 dienas. Jaunikliai ritasi birželio pabaigoje–liepos mėn. Tik išsiritę jaunikliai su tėvais palieka lizdą.
Minta labai įvairiu maistu. Šiltuoju laiku, ypač jaunikliai, noriai lesa bestuburius gyvūnus. Tačiau mityboje vyrauja augalinis maistas, ypač laukinių augalų sėklos. Žiemą mėgsta iš po sniego išsikapstyti želmenų.

Populiacijos gausumas

Šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje stebėtas didelis (30–60 proc.) šios rūšies populiacijos mažėjimas. Įvertinta, kad 2013 m. populiaciją sudarė 4000–7000 porų, nors tikslių duomenų apie rūšies gausumą šalies mastu trūksta.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė nykimo priežastis siejama su agrarinio kraštovaizdžio struktūros pokyčiais: įsivyrauja dideli monokultūrų plotai, didėja augalininkystės intensyvumas (nuo piktžolių švarūs pasėliai, žemės ūkio agregatų nenutrūkstamas važinėjimas ir kt.). Dėl to sumažėja mitybai svarbių piktžolių kiekis, didėja trikdymas. Didelę žalą populiacijai daro išaugęs lapių ir kiaunių skaičius. Atskirais metais daug paukščių nukenčia dėl užsitęsusių šalčių su stora sniego danga. Todėl šaltais žiemos laikotarpiais tikslinga kurapkas papildomai lesinti, tose vietose reguliuojant lapių skaičių.

Paplitimas

Rūšis paplitusi nuo Pirėnų iki Altajaus. Šiaurėje arealas siekia Vidurio Skandinaviją, Kareliją, Tiumenės sritį. Pietuose paplitusi iki Tian Šanio, Mažosios Azijos, Portugalijos. Peri Britų ir Sicilijos salose. Žiemoja areale.
Lietuvoje paplitusi didesnėje jos dalyje, kur vyrauja agrarinis kraštovaizdis.

Summary

The national population was estimated at 4000–7000 breeding pairs in 2013, representing a 30–60% decrease over the previous ten years. Significant changes in the structure of the agricultural landscape, as well as increased numbers of foxes, are considered the main threats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kurlavičius, 2006; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.