Pilkoji baravykpintė

IUCN įvertinimas

CR C2a(i)

Biologija ir ekologija

Grybas gana stambus, minkštos mėsingos konsistencijos, su vamzdeliais kepurėlės apačioje. Jo kepurėlė – iki 15 cm skersmens, pusiau apvali, jaunų su žemyn užlinkusiais šviesesniais kraštais, senesnių plokščia ar įdubusi, lygi, pilka ar pilkšvai ruda, su trumpu cilindro formos pilku kotu. Kepurėlės apačioje poros smulkios, baltos, palietus tampa rausvai rudos, sendamos pilkšvėja. Pilkoji baravykpintė lengvai supainiojama su tamsiąja baravykpinte (Boletopsis leucomelaena), kuri yra tamsiai pilkos, beveik juodos, spalvos ir auga tik eglynuose.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasaros pabaigoje ir rudenį. Sudaro mikorizę su pušimis ir auga sausuose, maisto medžiagų neturtinguose smėlinguose dirvožemiuose, atviruose gaisro požymių turinčiuose kerpšiliuose. Grybas prieraišus seniems ilgaamžiams miškams.

Populiacijos gausumas

Dabartinė pilkosios baravykpintės populiacijų būklė nėra žinoma. Gausiau buvo paplitusi Vilniaus r. Naujųjų Verkių apyl. ir Varėnos r. Grybų populiacijos negausios, apie trys–dešimt individų radavietėje. Per pastaruosius 40–50 metų nebuvo registruota naujų radaviečių.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia gresmė grybui yra senų pušynų kirtimas. Grybiena ilgaamžė, lygi pušynų amžiui, ir išlieka ilgai toje pat vietoje, bet, suardžius ar sunaikinus buveinę, sunkiai įsikuria kitose, ypač pažeistose, buveinėse. Manoma, kad grybui grėsmę kelia ir padidėjusi azotinė tarša. Pagrindinė apsaugos priemonė – išsaugoti senus pušų medynus ar bent pakankamai kirtavietėse išsaugoti senų medžių, kas galbūt padėtų šiai rūšiai išlikti, jei šalia būtų gyvybinga grybų populiacija.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos (Rusijos) borealinėje juostoje.
Lietuvoje labai reta, rasta tik pietrytinėje Lietuvos dalyje, kurioje vyrauja pušynai. Žinoma vienuolika radaviečių, visos stebėtos praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiais.

Summary

This species forms mycorrhiza with pine and grows on dry and nutrient poor sandy soils in open pine forests. The species is very rare, known to be found in only 11 historical localities in south eastern Lithuania where dry pine forests prevail. The major threat is the clear cutting of old pine forests and possibly it is also negatively affected by increased nutritional load.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1976.