Pievinis plauretis

IUCN įvertinimas

VU A2c; B2b(iii,v)c(iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 20–65 cm aukščio, žolinis augalas. Stiebas status, apvalus arba neryškiai briaunotas. Lapai melsvai žali, linijiški arba linijiškai lancetiški, ryškiai gysloti. Žiedynas – iki 20 cm ilgio, sudarytas iš 15–50 žiedų. Žiedai nedideli, paprastai raudonai violetiniai. Žydi gegužės–liepos mėn. Žiedai išskiria nektarą, todėl juos lanko ir apdulkina vabzdžiai. Vaisiai sunoksta ir sėklos išbarstomos rugpjūčio–rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Antžeminės augalų dalys paprastai pasirodo trečiaisiais metais, o augalai pražysta šeštaisiais–septintaisiais gyvenimo metais. Dauginimuisi svarbu, kad buveinėse būtų atviro dirvožemio plotų, nes esant tankiai velėnai sėklos nesudygsta.
Lietuvoje pieviniai plaurečiai dažniausiai įsikuria drėgnose ar šlapiose pievose, žemapelkių pakraščiuose, tarpinėse pelkėse, nors pasitaiko ir sausose pievose, miškų pakraščiuose. Paprastai mėgsta kalkingą dirvožemį. Šviesomėgė rūšis, labai jautri aukštaūgių žolių konkurencijai.

Populiacijos gausumas

Geros būklės buveinėse auga gausiai, po kelis šimtus individų. Nepaisant to, daugumoje rūšies radaviečių per paskutiniuosius dešimtmečius stebimas individų mažėjimas, jose dažniausiai aptinkama tik pavienių individų, retai randama keliolika ar keliasdešimt augalų. Lietuvoje pievinis plauretis buvo rastas maždaug šimte vietovių, tačiau dalyje jų rūšis neaptinkama ir manoma, kad yra išnykusi.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė rūšiai kyla dėl buveinių būklės blogėjimo, kurį sukelia jose įsivyraujantys medžiai, krūmai, nendrės ir kiti aukštaūgiai žoliniai augalai. Buveinėse, kuriose nešienaujama ir neganoma, kaupiasi storas nesuirusių augalų liekanų sluoksnis, kuris neleidžia jauniems individams augti. Norint pagerinti subpopuliacijų būklę, buveinėse turėtų būti kertami pertekliniai medeliai ir krūmai, taip pat reguliariai šienaujami žoliniai augalai, o visa susidariusi biomasė pašalinama iš tvarkomų plotų.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje ir didelėje Azijos dalyje. Europoje neauga tik pačiose atšiauriausiose arktinėse srityse ir labai sausringuose Viduržemio jūros regionuose.
Lietuvoje pievinis plauretis gana retas augalas, nors aptinkamas beveik visoje šalies teritorijoje. Daugiausia augaviečių telkiasi šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose bei Vidurio Lietuvoje, pietvakariniuose rajonuose rūšis labai reta, vakarinėje šalies dalyje neaptinkama.

Summary

Although this species is found throughout most of the territory of Lithuania, it is quite rare. It occurs mostly in wet meadows, alkaline fens and transition mires. In habitats with favourable conditions, subpopulations of this species sometimes consist of several hundred individuals. However, most subpopulations are small and are composed of only a few solitary individuals. The main threat to the species is the loss of habitat, mostly induced by the expansion of shrubs and reeds.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, 2001; Gudžinskas, Ryla, 2006; Kirillova, Kirillov, 2015; Mildažienė ir kt., 2016; Tałałaj et al., 2017.