Pievinė viksva

IUCN įvertinimas

VU A2a

Biologija ir ekologija

Daugiametis, sudarantis retus kerus, iki 20 cm ilgio požemines palaipas išauginantis augalas. Stiebai statūs, kartais šiek tiek išlinkusiomis viršūnėmis. Lapai telkiasi prie stiebo pagrindo. Žydi gegužės–birželio mėn. Žiedynas – 3–10 cm ilgio, sudarytas iš viršūninės dvilytės (viršutinėje dalyje žiedai piesteliniai, apatinėje kuokeliniai) ir šoninių vienalyčių (piestelinių) varpučių. Vaisiaus dangalas (maišelis) neryškiai gyslotas, viršūnėje su dviem į šalis išsiskėtusiais danteliais. Vaisius užpildo ne visą maišelį. Pievinė viksva yra kalcifilas, todėl auga šarmingose žemapelkėse ir šarmingų šaltinių drėkinamose pievose ir pelkėse, šaltiniuotose pašlaitėse ir vandens telkinių pakrantėse. Rečiau pasitaiko šlapiuose krūmynuose ir pelkėtuose miškuose: beržynuose, pušynuose ir juodalksnynuose, ypač jų retmėse. Dirvožemis pelkinis ar molingas, nuolat įmirkęs ar periodiškai užliejamas, vidutinio derlingumo.

Populiacijos gausumas

Populiacija negausi. Didžioji pelkinės viksvos individų dalis telkiasi radavietėse Kėdainių ir Panevėžio r. Kitur augalų skaičius nesiekia 100 arba jų būklė nežinoma.

Grėsmės ir apsauga

Pievinė viksva jautri hidrologinių ir trofinių sąlygų pokyčiams, todėl pagrindinės grėsmės susijusios su antropogeniniais drėkinimo ir maitinimo sąlygų bei natūraliais ir antropogeniniais buveinių apšviestumo pokyčiais. Pievinę viksvą neigiamai veikia buveinių sausinimas, pievų apleidimas, plynieji miškų kirtimai, miškų tręšimas ir tarša azotinėmis medžiagomis bei išsklaidytoji paviršinių vandenų tarša dėl žemės ūkio ir miškininkystės veiklos. Neigiamos įtakos turi ir šių veiksnių skatinama buveinių sukcesija.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės, Centrinėje ir Rytų Europoje, Šiaurės Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje pievinė viksva yra labai reta, aptinkama Biržų, Ignalinos, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio, Raseinių, Švenčionių, Tauragės ir Vilniaus r.

Summary

A very rare species in Lithuania with a population that is not abundant, most localities are in Kėdainiai and Panevėžys districts, though it does also occur in various other parts of the country. The number of localities is declining due to anthropogenic, especially hydrological, and trophic changes to the habitats, though succession of habitats is also a factor.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963, Kuusk, Tabaka, Jankevičienė, 2003.