SRIS

Kęstutis Čepėnas Nuotraukos autorius: Kęstutis Čepėnas
Pildyti stebėjimo anketą

Pievinė lingė

(lot. Circus pygargus)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Paukščiai (lot. Aves)
  • Klasė: Sakaliniai (lot. Falconiformes)
  • Sąrašas: Berno konvencija - II, Bonos konvencija - II, CITES konvencija - II, Prekybos reglamentas - A, Paukščių direktyva - I, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 3(R), Lietuvos TSR raudonosios knygos sąrašas (1984), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Pažeidžiami (VU)

IUCN įvertinimas

VU D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio plėšrus paukštis. Patinas ir patelės skiriasi plunksnų dangos spalva. Patinas šviesiai pilkas su juodais sparnų galais, patelės vidutinės rudos spalvos, raibos. Dažnai peri poromis, tačiau pasitaiko ir bigamijos atvejų, t. y. vienas patinas dauginasi su dviem patelėmis. Peri paprastai pavieniui, bet optimaliose buveinėse gali perėti mažomis grupėmis. Iš žiemoviečių į Lietuvą paprastai grįžta balandžio antrojoje pusėje. Dažniausiai įsikuria pievose, pelkėse, apleistuose ar neintensyviai dirbamuose laukuose. Lizdus krauna ant žemės iš žolių. Veda vieną vadą per metus. Deda dažniausiai 3–5 kiaušinius, peri patelė apie 30 dienų. Jauniklius augina 35–40 dienų. Po to dar porą savaičių jauniklius prižiūri suaugę paukščiai. Pievinė lingė daugiausia minta graužikais, mažais paukščiais, driežais, dideliais vabzdžiais. Grobio ieško atvirame kraštovaizdyje – pievose, laukuose, pelkėse – žemai skrisdama virš žemės paviršiaus. Migracija vyksta rugsėjį, tačiau gali būti matoma dar ir spalio mėn.

Populiacijos gausumas

Pievinės lingės populiacija šalyje vertinama 300–400 patelių, o bendras suaugusių individų skaičius ne didesnis nei 600–800 (esant palankioms sąlygoms, patinų skaičius populiacijoje panašus arba mažesnis nei patelių). Tiesioginiai stebėjimai rodo, kad kai kuriose teritorijose perinčių porų yra sumažėję.

Grėsmės ir apsauga

Rūšiai yra nepalanki intensyvi žemės ūkio veikla, kuri mažina optimalių mitybos plotų kiekį, grobio gausumą. Vados žūsta ir dėl tiesioginių žemės ūkio darbų, nes lizdai ant žemės sunaikinami, pavyzdžiui, šienaujant.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje ir labai mažoje Šiaurės Vakarų Afrikos dalyje. Arealas pietvakariuose nuo Pirėnų pusiasalio, per Vakarų Europą iki Pietų Švedijos, šiaurėje siekia Baltijos jūros Suomijos įlankos pakrantes, tęsiasi per pietvakarinę Rusijos dalį, Kazachiją iki Mongolijos. Pietuose izoliuotos populiacijos aptinkamos Turkijoje, šiaurvakarinėje Irano dalyje. Lietuvoje rūšis aptinkama įvairiose šalies vietose, dažniau mažo miškingumo regionuose su didelėmis ekstensyvios žemdirbystės teritorijomis.

Summary

This is a widespread species in Lithuania, mostly in regions with extensive agricultural areas. The population is estimated at 300–400 females and, according to monitoring at Natura 2000 sites designated for species, decreases have occurred in some plots since 2004.

Informacijos šaltiniai

Drobelis, 2004a.