Pievinė gencijonėlė

IUCN įvertinimas

CR A2ac

Biologija ir ekologija

Dvimetis, iki 15–40 cm aukščio augalas. Stiebai statūs, kiek šakoti. Žemutiniai lapai susitelkę į skroteles, kastuviški arba kiaušiniški, stiebiniai – lancetiški arba pailgai kiaušiniški. Žiedų gana daug, jie dažniausiai penkianariai, vainikėlis vamzdiškas, pilkai violetinis arba balkšvas. Žydi nuo birželio vidurio iki spalio pradžios. Dauginasi sėklomis. Rūšis labai polimorfinė, būdingos sezoninės rasės. Auga žemažolėse pievose, šlaituose. Šviesomėgis, neutralių dirvožemių augalas, įsikuriantis nederlingose, vidutinio drėgnumo augavietėse.

Populiacijos gausumas

Radavietės paprastai užima nedidelius sklypus, augalų skaičius jose svyruoja nuo keleto iki kelių šimtų. Pavyzdžiui, radavietėje Akmenės r., kuri nuolat stebima, kasmet apskaičiuojama apie 20–50 individų.

Grėsmės ir apsauga

Dėl intensyvaus natūralių pievų, žemažolių ganyklų su būdingomis augalinės dangos pažaidomis kultūrinimo arba pavertimo ariamomis žemėmis daugelį ankstesnių radaviečių reikėtų jau laikyti istorinėmis. Dabar naujų populiacijų aptinkama labai retai. Grėsmių sąrašą papildo tinkamų augaviečių apsodinimas mišku. Yra populiacijų, įsikūrusių antropogeninės kilmės buveinėse (pavyzdžiui, senuose karjeruose Pakruojo r.), kurioms palaikyti būtinos aktyvios gamtotvarkos priemonės.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje (išskyrus Pirėnų pusiasalį), Centrinėje Azijoje, Vakarų Sibire. Lietuvoje daugiausia būdavo randama rytiniuose ir vakariniuose rajonuose, labai retai Pietų Lietuvoje, nepastebėta Vidurio Lietuvoje.

Summary

Known localities for this species are concentrated in eastern and western districts, and very rarely in southern Lithuania. It has not been recorded in central Lithuania. Due to intensive management of natural meadows and the conversion of them into arable fields, many earlier localities should be treated as historical. There are very few recent records of populations.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.