Pievinė avižaitė

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, tankiakeris, 30–100 cm aukščio augalas. Lapai pliki, labiau ar mažiau šeriškai susiklostę. Lapų makštys plikos. Šluotelė siaura, viršutinėje dalyje varpiška. Dažniausiai viena apatinė šakutė atsišakoja nuo pagrindinės žiedyno ašies. Varpučių koteliai trumpi, ašis apaugusi trumpais plaukeliais. Varputėje – trys–penki žiedai. Apatinis žiedažvynis viršūnėje dvidantis, turi 2 cm ilgio laužtinį akuotą, prisitvirtinusį ties nugarėlės viduriu.
Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis. Auga sausose pievose, šlaituose, miško aikštelėse ir pamiškėse. Prieraišus tik karbonatingiems priesmėlio ir priemolio dirvožemiams, kurie gali būti neturtingi maisto medžiagų (Festuco-Brometea klasės bendrijos). Šviesomėgis augalas, tik šiek tiek pakantus pavėsiui.

Populiacijos gausumas

Žagarės apyl. populiacija gana gausi ir pakankamai stabili. Kai kuriuose ozo atvirų erdvių žolynuose ir Švėtės pievose pievinės avižaitės vyrauja.

Grėsmės ir apsauga

Populiacijos gali sunykti apželdinus mišku atvirus šlaitus ir aikšteles, arba savaime joms užaugant krūmais nustojus naudoti (šienauti) žolynus.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, Skandinavijoje, Kaukaze. Dabartinės žinomos radavietės Lietuvoje yra Joniškio r., netoli sienos su Latvija, kurioje rūšis yra daug dažnesnė. Yra duomenų apie radavietes vakarinėje šalies dalyje (Klaipėdos, Šilutės ir Šilalės r.), tačiau jau daugiau kaip 50 metų nėra patvirtinimų, kad jos tenai būtų išlikusios.

Summary

A very rare species, now only known in the vicinity of Žagarė in northern Lithuania. The population is relatively abundant and stable, but the habitat is a dry meadow that is no longer mowed and overgrowing with shrubs – succession directions are not favourable.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963.