Pietinis satyras

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Tamsiai rudi drugiai, atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų – 44–50 mm. Priekinių sparnų išorinis kraštas yra su dviem tamsiomis dėmėmis – „akelėmis“, tarp jų yra dvi baltos mažos taškinės dėmės. Apatinių sparnų išoriniame krašte yra po nedidelę juodą dėmelę, virš kurios pastebimos trys baltos mažos dėmelės. Sparnų apačia kontrastingesnė, ypač priekinių sparnų, raštas toks pat kaip ir sparnų viršaus, bet apatinėje sparno pusėje dėmės nežymiai didesnės. Lytinis dimorfizmas neryškus, patinai dažnai būna tamsesni už pateles. Patelių priekinio sparno viršutiniame pakraštyje – dvi tamsios dėmės – „akelės“ su gelsvu apvadu ir balsvu taškeliu viduryje, patinų šis apvadas neryškus. Baltus, briaunotus kiaušinėlius deda pavieniui ant sausų mitybinių augalų lapų – smiltyninių šepetukų, dirsių, miglių, avinių eraičinų. Vikšrai maitinasi naktį. Jie neplaukuoti, rausvai rudi su kontrastinga ruda baltai apvedžiota nugarine linija ir ruda šonine linija. Žiemoja jauni (pirmojo ūgio) vikšrai. Lėliukėmis virsta paklotėje. Drugiai skraido liepos–rugpjūčio mėn. palei žemę jaunų šviesių pušynų pakraščiuose, atviruose smėlynuose su nesusivėrusia samanų ir kerpių danga. Ieškodami maisto drugiai lanko žydinčių čiobrelių, viržių plotelius, vanages, kartais užklysta į pušynus, kur laikosi miško aikštelėse, prie kelių, kartais pastebimi ant įšilusio smėlio plotelių.

Populiacijos gausumas

Pabradės poligono apyl. pietinis satyras stebimas daugiau kaip trisdešimt metų. Populiacija nedidelė, drugiai stebėti įvairiose buveinėse keliose poligono vietose, nutolusiose per kelis kilometrus viena nuo kitos. Stebėti pavieniai individai. Gausumo pokyčių neužfiksuota.

Grėsmės ir apsauga

Manoma, kad didelė izoliacija ir buveinių trūkumas yra pagrindinės grėsmės. Atvirų, gerai įšildomų plotų užaugimas medžiais, samanų, kerpių paklotės suardymas gali turėti tiesioginės įtakos. Tačiau specifinių apsaugos metodų nėra, galima spėti, kad kseroterminių plotų išsaugojimas nuo užaugimo ar apsodinimo medžiais būtų svarbus norint apsaugoti šią rūšį.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje (išskyrus Skandinaviją, Britų salas), Šiaurės Afrikoje, Mažojoje Azijoje.
Lietuva yra rūšies arealo šiauriniame pakraštyje. Lietuvoje aptikta tik Pabradės apyl., karinio poligono teritorijoje.

Summary

Inhabits dry sandy places and sandy dunes within pine forests. The only known locality is in the Pabradė military area. Although this butterfly species has never been abundant, its population trend is stable. Isolation, natural succession and forest management activities are the main threats to the species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.