Pietinis perlinukas

IUCN įvertinimas

LC

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio drugys, išskleistų sparnų plotis – 40–54 mm. Lytinis dimorfizmas neryškus, patinas smulkesnis ir tamsesnis už patelę. Sparnai oranžiniai su perlinukams būdingu tamsiu dėmių raštu. Užpakalinio sparno apačia nuo vidurio iki išorinio sparno krašto rudai violetinė, be ryškių tamsių dėmių. Skraido dieną, birželio–liepos mėn. Patelės po vieną ar kelis kiaušinėlius deda ant mitybinių augalų ar šalia jų. Vikšrų mitybiniai augalai – avietės, gervuogės, našlaitės. Žiemoja jauni vikšrai. Pavasarį vikšrai maitinasi augalų jaunais lapais, suaugę vikšrai lėliukėmis virsta dažniausiai ant mitybinių augalų.
Aptinkami pamiškių pievose, miško aikštelėse, miško proskynose, atvirose ir krūmuotose pievose, dirvonuose, pakelėse, pagrioviuose.

Populiacijos gausumas

Pastaruoju metu aptinkama daug naujų radaviečių, kuriose pietinių perlinukų būna negausiai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė gali būti buveinių struktūros pokyčiai, buveinių praradimas, tiek apsodinant laukymes mišku, tiek suariant miško pakraščius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi didelėje Europos dalyje, vidutinio klimato juostoje Azijoje iki Japonijos. Europoje į šiaurę rūšis paplitusi iki Britų salų, Skandinavijos, Estijos, šiaurvakarinės Rusijos dalies. Lietuva vakarinėje dalyje yra šiauriniame bendrojo arealo pakraštyje.

Summary

Distributed in west Lithuania. Inhabits meadows along forest edges and clearings in mixed woodland.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ivinskis, 2004; Ivinskis, Rimšaitė, 2018.