Piengrybis jautakis

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 5–16 cm skersmens, pradžioje išsigaubusi, vėliau plokščia su įdubusiu viduriu, dažnai netaisyklinga, paviršius geltonai rusvas, oranžiškai ar raudonai rudas, gelsvo atspalvio, jaunų vaisiakūnių kraštai užlinkę žemyn, vėliau tiesūs, skiautėti, kartais rausvo ar rausvai geltono atspalvio. Paviršius sausas, matinis, dažnai būna smulkiai sutrūkinėjęs, kartais raukšlėtas. Lakšteliai – nuo balsvų iki švelniai gelsvų, gana platūs, retoki, su puslakšteliais (lakšteliukais), priaugę prie koto ar net truputį nuaugę kotu žemyn, seni ar pažeisti su rusvomis dėmėmis. Pažeidus pasirodo gausios, baltos sultys. Kotas tokios pačios spalvos kaip ir kepurėlė ar kiek šviesesnis, cilindrinis ar link apačios nusmailėjantis, jaunų vaisiakūnių – pilnaviduris, senų – kartais su kiauryme, 3–10 cm aukščio, 1,5–3 cm pločio. Paviršius lygus, viršuje kartais sutrūkinėjęs. Pažeistas kiek ruduoja. Minkštimas kreminis, kietas, stangrus, žuvies kvapo, malonaus skonio, perlaužus ar perpjovus neryškiai rusvėja, išsiskiria gausios, baltos sultys. Ilgainiui jos įgyja rusvą atspalvį, švelnaus skonio. Nuo kitų panašių kalkinguose dirvožemiuose augančių ir likusių visų piengrybių jautakis labiausiai skiriasi savo gausiu lipniu pienu ir žuvies kvapu.
Auga lapuočių, mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, atvirose, šviesiose vietose. Mėgsta kalkingus, priemolio, maisto medžiagų turtingus dirvožemius, bet gali augti ir silpnai rūgščiuose dirvožemiuose. Termofilas. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su bukais, skroblais, ąžuolais, pušimis, eglėmis.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje piengrybio jautakio populiacija nėra maža, tačiau šie grybai dera nereguliariai. Panašu, kad net ir toje pat augavietėje vaisiakūnių pasirodo ne kiekvienais metais. Dėl šios priežasties būta laikotarpių, kai net kelerius metus iš eilės nebuvo fiksuojamas piengrybių jautakių derėjimas.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, dėl kurių pakinta augaviečių struktūra, oro tarša, dėl kurių prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Rūšis arealo viduje pasiskirsčiusi labai netolygiai ir fragmentiškai. Lietuvoje piengrybis jautakis nėra retas, žinoma virš 60 radaviečių.

Summary

The species is not very rare and is known to be found in 67 localities. Forming mycorrhiza with oaks, beech, hornbeam, pine and spruce, it mostly grows in mature deciduous, mixed and coniferous woods on nutrient rich, calcareous soils, but can grow on neutral or slightly acid soils as well. Cutting of old trees, other forestry activities and destruction of habitat are major threats to the population.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997.