Penkialapis dobilas

IUCN įvertinimas

EN B2b(iii)c(iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, šakota, verpstiškai sustorėjusia šaknimi ir keletu stačių stiebų žolinis augalas. Stiebas paprastai nešakotas, apatinėje dalyje be lapų, su ilgomis plėvinėmis makštimis. Lapai sudėtiniai, viršutiniai sudaryti iš penkių–septynių lapelių, apatiniai dažniausiai trilapiai. Lapeliai lancetiški ar siaurai lancetiški. Lapo pakraštys aštriai, nelygiai pjūkliškai dantytas. Žiedai gelsvi, rožiniai ar raudoni, peržydėję – gelsvai rudi, po tris–dvidešimt penkis susitelkę galvutėse ar skėčiukų pavidalo žiedynuose, susiformavusiuose stiebo viršūnėje. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis.
Pagal ekologinius poreikius šviesomėgis augalas, įsikuriantis sausame priesmėlyje, labai atsparus šalčiams. Dažniausiai aptinkamas sausuose retuose pušynuose, priskiriamuose Dicrano-Pinion sąjungai, kartais mišriuosiuose beržų ir pušų miškuose. Taip pat išauga pušynų aikštelėse, pamiškėse, palei miško keliukus, kvartalų linijas, kirtimuose, sausuose termofiliniuose šlaituose, pamiškės dirvonuose. Mėgsta įsikurti suardytuose miško paklotės plotuose, įvairios kilmės pažaidose. Tačiau tose vietose sparčiai vyksta natūrali kaita ir dauguma individų sunyksta.

Populiacijos gausumas

Auga pavieniui ir nedidelėmis grupėmis. Atsiradusiuose atvirų smėlynų stabilesniuose pakraščiuose auga gausiau, augalai vešlesni. Miško bendrijose pasklinda kur ne kur, netolygiai.

Grėsmės ir apsauga

Tinkamų augaviečių mažėjimas yra pagrindinis rūšies populiacijos grėsmės veiksnys. Tinkamų augaviečių mažėja ir dėl natūralios bendrijų kaitos: atvirų plotų užaugimo vešlia, tankia žoline danga, o miške – kai suveši ir pernelyg susiveria krūmai, medžiai, per daug užpavėsindami augavietę. Kertant mišką, tvarkant miško keliukus ir pakeles, suariant miško kvartalų linijas, penkialapis dobilas gali būti sunaikintas.
Norint išsaugoti populiacijas, jeigu jos atviruose plotuose, reikia palaikyti nesusivėrusios augalijos plotus, išlaikyti optimalų šviesos režimą, retinti krūmus ir medžius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, o Azijoje tik vidutinio klimato juostoje.
Lietuvoje reta, riboto paplitimo. Pagrindinis arealas driekiasi pietrytinėje dalyje Varėnos ir Šalčininkų r. Žinomos tik dvi pavienės radavietės, nutolusios į šiaurės rytus nuo pagrindinio arealo – viena Vilniaus r., kita Ignalinos r. Ažvinčių girioje.

Summary

The localities of this species are concentrated in south-eastern Lithuania. The species occurs in pine and mixed pine-birch forests, as well as forest openings and edges, along forest quarter lines and forest tracks, in forest felling areas and on dry warm slopes. It prefers disturbed forest soil cover areas. The populations are variable, ranging from solitary individuals to groups.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1971.