Pelkinis kalnasargis

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii)

Biologija ir ekologija

Dvimetis, kartais daugiametis, 30–90 cm aukščio, žolinis augalas. Stiebas status, plikas, viršutinė dalis briaunota ir šakota. Lapai du ir tris kartus plunksniški, lapeliai siauri, žemyn riestais kraštais. Lapų makštys gana plačios, baltais pakraščiais. Žiedynas 5–7 cm skersmens, su 20–25 stipinais, skraistės paprastai nėra, skraistlapėliai gausūs, pliki, yliški. Žydi antrojoje vasaros pusėje ir ankstyvą rudenį neryškiais šviesiais žiedais. Vaisiai beveik rutuliški, merikarpiai su storomis skiauterinėmis briaunelėmis. Dauginasi sėklomis.
Auga permainingai šlapiose ar drėgnose buveinėse, kur dirvožemis vidutinio derlingumo, neutralios reakcijos, humusingas ar durpingas: pelkėtose pievose ir ganyklose, negiliose žemapelkėse, ežerų pakrantėse, šlapiose kirtavietėse ir miško aikštelėse.

Populiacijos gausumas

Tiesioginių duomenų apie populiacijų dydį ir dabartinę būklę nėra. Yra duomenų, kad istorinėse radavietėse augalų būta nuo pavienių iki 200.

Grėsmės ir apsauga

Lietuvoje augalas įsikuria ekotoninio pobūdžio buveinėse, kurios įprastai yra nestabilios. Nustojus tokiuose drėgnuose pievokšniuose, pamiškėse ar pakrūmėse ganyti ir prasidėjus gamtinei sukcesijai, pirmiausia įsiveisiant aukštoms nitrofilinėms žolėms, pradėjus augti krūmams ir medžiams, pelkinis kalnasargis išnyksta. Drėgnų buveinių sausinimas yra tiesioginę grėsmę pelkinio kalnasargio išlikimui keliantis veiksnys.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės Europos pietinėje dalyje, Centrinėje ir Rytų Europoje (temperatinė rūšis), Šiaurės Vakarų ir Centrinėje Azijoje. Lietuvoje aptinkama tik pietrytinėje dalyje. Apie tai byloja herbariumo ir literatūriniai duomenys, nes per paskutinįjį dešimtmetį naujų radaviečių nėra aptikta.

Summary

For this species, there is no recent data on localities, population size and condition. According to historical data, it is found in south-eastern Lithuania and establishes itself in ecotonic habitats, such as paludified meadows and pastures and the edges of forests. Such habitats are no longer used and soon overgrow with forbs, shrubs and trees.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.