Pelkinė vilktabokė

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, apie 1–4 (5) cm skersmens, kriaušės ar rutulio formos, su trumpu kotu. Paviršius lygus, baltas, senstant ir lupantis išoriniam sluoksniui, pagelsta ar rusvėja. Jauno grybo vidus baltas, vatos konsistencijos, senstant ir bręstant sporoms, jis tampa žalsvai rudos spalvos. Subrendusio grybo vaisiakūnio viršuje atsidaro netaisyklingos formos anga, pro kurią paskleidžiamos sporos. Vaisiakūnis vienmetis, išauga vasarą ar ankstyvą rudenį, seni vaisiakūniai išlieka sudžiūvę per žiemą. Panašių į pelkinę vilktabokę grybų yra keletas, tačiau daugiau augančių šarmingose žemapelkėse nėra.
Grybas yra augalų liekanų ardytojas, saprotrofas. Randamas pavieniui ar kelių vaisiakūnių grupėmis tarp samanų (Aulacomnium, Scorpidium, Sphagnum) ir viksvų (Carex spp.) šarmingose ar neutraliose žemapelkėse.

Populiacijos gausumas

Šių grybų paplitimas fragmentiškas, populiacijos toli atskirtos viena nuo kitos, apribotos mažose buveinėse. Dabartinės radavietės yra nedidelėse žemapelkėse, kiekvienoje rasta apie penkis–dešimt vaisiakūnių. Istorinės radavietės tiksli vieta ir būklė nežinoma.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė grybui yra šarmingų žemapelkių užaugimas aukštomis žolėmis, krūmais ir medžiais. Esant stipriai fragmentiškoms buveinėms, grybas sunkiai plinta ir įsikuria, net jei yra imtasi žemapelkių apsaugos ir atkūrimo priemonių. Tolimųjų pernašų ir lokali tarša azotinėmis medžiagomis rūgština kalcifilinių grybų gyvenamąją aplinką, kuri palaipsniui tampa jiems nepalanki. Galimas ir klimato kaitos poveikis, kai užsitęsusios sausros keičia pelkių vandens režimą. Tinkama apsaugos priemonė grybo buveinėse – stabdyti pelkių užaugimą žemapelkėms nebūdingais augalais ir išsaugoti tinkamą pelkei vandens režimą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje (Altajuje, Sibire, Himalajuose) ir Šiaurės Amerikoje (Kanadoje). Daugelyje Europos šalių reta.
Lietuvoje labai reta, viena istorinė radavietė Telšių r. ir dvi pastarojo dešimtmečio radavietės Varėnos ir Radviliškio r.

Summary

A very rare species in Lithuania, the only records in the last decade being a single locality in Varėna district and a single locality in the Radviliškis district both being in wet calcareous or near alkaline fens. Historically, the species is also known to be found in the Telšiai district. Major threats are considered to be the overgrowing of fens, increased nutritional loads and droughts.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1982.