Pelkinė džiugma

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Stuomeninės kerpsamanės. Stiebas prigludęs prie substrato, 4–8 cm ilgio ir iki 5 mm pločio. Lapai rausvai ar rusvai žali, platūs, kiaušiniškai trikampiai, negiliai susiskaldę į dvi–tris smailias ar bukas, nevienodo dydžio skiautes. Vienanamės kerpsamanės.
Auga kalkingose žemapelkėse įsiterpusi tarp kitų šioms buveinėms būdingų samanų – tarpinės vingursamanės (Scorpidium cossonii) ir žvaigždinės auksotės (Campylium stellatum).

Populiacijos gausumas

Pastaruoju metu žinomoje radavietėje Siberijos pelkėje buvo aptikta negausiai įsiterpusi tarp kitų samanų. Augavietės dviejose kitose anksčiau žinotose radavietėse Rytų Lietuvoje buvo sunaikintos praėjusio amžiaus antrojoje pusėje sausinant pelkes, vietoj kurių šiuo metu yra kultūrinės pievos.

Grėsmės ir apsauga

Ypač neigiamai pelkinės džiugmos populiacijas veikia hidrologinio režimo pokyčiai pelkėse. Vienintelėje žinomoje radavietėje turėtų būti numatytas detalesnis šios rūšies populiacijos ištyrimas ir numatytos specifinės apsaugos priemonės.

Paplitimas

Rūšis labiausiai paplitusi šiaurės pusrutulio šalto klimato juostoje. Vėsaus ir vidutinio klimato juostose Europoje aptinkama sporadiškai.
Pastaruoju metu Lietuvoje žinoma tik viena radavietė Plungės r. Anktesniais duomenimis, buvo aptinkama ir Rytų Lietuvoje. Švenčionių r. buvo nustatyta 1937 m., Zarasų r. – 1953 m.

Summary

This species is currently known to be found in one locality in Žemaitija National Park. Two former localities in eastern Lithuania were destroyed in the 1960s by drainage of the mires.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Pipinys, 1961; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995; Andriušaitytė, Jukonienė, 2000.