Pavasarinis skydvėžis

IUCN įvertinimas

EN B1ab(ii,iii,iv)+2ab(ii,iii,iv)

Biologija ir ekologija

Iki 4−5 cm ilgio, galvakrūtinės skydas žaliai rudas, su tamsesnėmis dėmelėmis. Nesunkiai atskiriamas nuo panašiose buveinėse aptinkamo vasarinio skydvėžio pagal pilvelio gale tarp dviejų siūliškų ataugų esančią lapo pavidalo išaugą (telsoną).
Lietuvoje pavasarinis skydvėžis dažniausiai aptinkamas vasarą išdžiūstančiose balose ir kūdrose, melioracijos grioviuose, rečiau iki 1 m gylio pastoviuose vandens telkiniuose, upių senvagėse. Pavasarį nutirpus sniegui ir užsipildžius vandeniu tinkamoms buveinėms apie balandžio pradžią iš cistų išsirita nauplijai, kurie greitai auga, pereidami kelias vystymosi stadijas, ir palankiomis sąlygomis per dvi savaites skydvėžiai subręsta. Paprastai išnyksta gegužę, kai vandens temperatūra pakyla iki 15 oC ir daugiau. Gyvena apie 50–60 parų.
Skirtalyčiai, gali daugintis partenogenetiškai. Tiek apvaisintus, tiek ir neapvaisintus kiaušinius nešioja tarp vienuoliktos kojų poros esančioje peryklinėje kameroje. Joje kiaušiniai vystosi iki embriono, kuris apdengiamas skaidriais dangalais, pereina į diapauzę ir virsta cista. Ant vandens telkinio dugno nukritusios cistos yra atsparios išdžiūvimui, aukštoms temperatūroms ir šalčiui, gyvybingos išlieka septynerius–devynerius metus.
Įvairiaėdis, minta visokiais smulkesniais už save objektais – detritu, dumbliais, makrobestuburiais, gali pulti žuvų mailių ir buožgalvius, galimas kanibalizmas.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje tinkamose buveinėse pavasarinių skydvėžių gali būti labai gausu; stebimi ir pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių nykimas dėl antropogeninių aplinkos pokyčių; neigiamą poveikį gali daryti paviršinių vandenų tarša.
Rūšies apsaugai būtina saugoti tinkamas buveines, kai kuriais atvejais perspektyvus būtų buveinių atkūrimas.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi visame pasaulyje. Lietuvoje randamas porūšis Lepidurus apus apus paplitęs Europoje nuo Ispanijos, Italijos ir Bulgarijos pietuose iki Šiaurės ir Baltijos jūrų šiaurėje, šiaurinėje ir centrinėje Rusijos Federacijos dalyse, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje paplitimas nepakankamai ištirtas. Žinomos kelios populiacijos Šakių, Kėdainių, Panevėžio, Ukmergės ir Utenos r.

Summary

This sub-species occurring in Lithuania is distributed across mainland Europe, northern and central parts of the Russian Federation and North America. In Lithuania, several populations are known in the Šakiai, Kėdainiai, Panevėžys, Ukmergė and Utena districts. The species inhabits temporary pools, ponds and ditches and may occur in permanent water bodies up to one metre in depth, such as oxbow lakes. In suitable habitats, it can occur in very high abundance, albeit single individuals are also seen.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Autorius – Kęstutis Arbačiauskas