SRIS

Zofija Sinkevičienė Nuotraukos autorius: Zofija Sinkevičienė
Pildyti stebėjimo anketą

Patvankinis pataisiukas

(lot. Lycopodiella inundata)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Pataisūnai (lot. Lycopodiophyta)
  • Klasė: Pataisainiai (lot. Lycopodiopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN), Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas

IUCN įvertinimas

EN B2b(iii)c(iii,iv)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, visžalis, iki 10 cm aukščio, žolinis, sporinis augalas. Pagrindinis apie 15 cm ilgio stiebas šliaužiantis, dvišakai nedažnai besišakojantis, gausiai apaugęs siaurais, yliškais, 5–8 mm ilgio, pridengiančiais vieni kitus lapais. Vasaros pradžioje iš pagrindinio horizontalaus stiebo išauga dažniausiai vienas, apie 10 cm aukščio, vertikalus, nešakotas ūglys, kurio viršutinėje dalyje susidaro 1–3 cm ilgio sporinė varputė. Liepos–rugsėjo mėn. sporinės varputės sporangėse susidaro smulkios dulkių pavidalo sporos, kurias išnešioja vėjas. Iš sporų atsiranda nedideli, runkelio pavidalo, greitai bręstantys lytinės kartos atstovai – gametofitai, kurie produkuoja lytinio dauginimosi organus. Iš apvaisintų kiaušialąsčių išauga nauji patvankiniai pataisiukai. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais ir stiebų dalimis.
Pagal ekologinius poreikius tai mažai konkurencingas, šviesinis, aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių pakraščių, pelkėtų vandens telkinių pakrančių augalas. Tinkamos augavietės – durpingi atviro tipo ar nuolat šlapio smėlio substratai, patvankinis pataisiukas dažnokai išauga greta takelių aukštapelkėse.

Populiacijos gausumas

Tinkamose buveinėse patvankinis pataisiukas gali būti netgi vyraujantis augalas nedideliuose kelių kvadratinių metrų plotuose. Tačiau dėl silpnos konkurencijos su kitais augalais populiacijos yra fliuktuojančios, o paties augalo dominavimas paprastai yra laikinas.

Grėsmės ir apsauga

Pelkių sausinimas ar durpių kasimas, lemiantis buveinės hidrologinio režimo kaitą, yra pagrindinis antropogeninis veiksnys, keliantis grėsmę rūšiai. Atviro ar pusiau atviro tipo substratų intensyvus apaugimas kitais augalais yra irgi itin svarbus biotinis veiksnys, keliantis grėsmę rūšiai.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Japonijoje, kitiems pasaulio regionams būdingos atitrūkusios nuo pagrindinio arealo dalys ar pavienės radavietės; laikoma temperatine okeaninio prieraišumo rūšimi.
Lietuvoje reta rūšis, pagrindinis arealas išsidėstęs pietinėje ir rytinėje dalyse.

Summary

This is a rare species in Lithuania, mostly found in southern and eastern parts of the country. It commonly grows on raised bogs and on peaty substratum or wet sand. Populations are viable, but unstable.

Informacijos šaltiniai

Juzėnas, 1994; Matulevičiūtė, 1994; Stukonis, Obelevičius, 1994; Grigaitė, 1995.