Pataisinė dygva

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Žalioji samana. Stiebas gulsčias, nuo keleto iki 30 cm ilgio. Visas augalas žalias ar rusvai žalias, o jo viršūnė ir šakučių galai dažnai šviesesni (gelsvi). Lapai pjautuviškai lenkti, apie 3 mm ilgio. Pagal stambumą pataisinė dygva panaši į panašiose augavietėse aptinkamą samaną – vandeninę vingursamanę (Scorpidium scorpioides). Nuo jos atskiriama pagal ilgą, viršūnę siekiančią gyslą, kurios vingursamanė neturi arba ši būna trumpa ir dviguba. Kitos Lietuvoje žinomos vingursamanės ar dygvos genčių rūšys, įsikuriančios panašiose augavietėse, yra smulkesnės nei pataisinė dygva.
Auga žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse. Dažniausiai aptinkama šarmingose augavietėse, nors Lietuvoje visose radavietėse ji nustatyta auganti labiau neutralioje aplinkoje. Pakanti trumpalaikiam augavietės išdžiūvimui.

Populiacijos gausumas

Pastaruoju metu šios rūšies samanos žinomos aštuoniose radavietėse. Pagal herbariumo duomenis, anksčiau buvusios dar trys radavietės Rytų ir Pietų Lietuvoje buvo sunaikintos sausinant pelkes XX a. šeštajame dešimtmetyje, viena buvo užlieta Kauno mariomis. Dar viena radavietė sunaikinta sausinant Aukštumalos durpyno aplinkines žemapelkes. Pastaruoju metu pataisinė dygva neaptinkama Kamanų ir Šepetos apypelkiuose, kur buvo rasta XX a. pirmojoje pusėje. Dabar žinomose radavietėse pataisinių dygvų gausumas nevienodas nuo pavienių individų iki vyraujančios rūšies žemapelkės samanų dangoje.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės pataisinės dygvos populiacijoms yra buveinių hidrologinio režimo pokyčiai. Ilgam laikui nukritus vandens lygiui, pataisinė dygva yra išstumiama sausesnėse augavietėse sparčiai įsikuriančių kitų rūšių samanų. Nedidelės pelkutės netoli gyvenamųjų namų ar sodybų gali būti sunaikintos kasant kūdras. Populiacijoms žalingi ir gamtiniai veiksniai, pavyzdžiui, bebrų veikla.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje nuo vidutinio iki šalto klimato juostų.
Negausios radavietės išsidėsčiusios visoje Lietuvos teritorijoje.

Summary

This species is currently known to be found in eight localities in various parts of Lithuania. A similar number of former localities have been destroyed by drainage or flooding.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Brundza, 1937, 1940; Pipinys, 1961; Andriušaitytė, Jukonienė, 2000; Jukonienė, 2003a.