Paprastoji tuklė

IUCN įvertinimas

NT B2b(iii)

Biologija ir ekologija

Paprastoji tuklė yra daugiametis, žolinis, vabzdžiaėdis augalas, kuriam būdingas trumpas šakniastiebis, lapai paprasti, pailgai lancetiški, pamatiniai, susitelkę į tankią skrotelę. Viršutinė lapų pusė šviesiai žalia, lapų pakraščiai užsirietę. Lapams būdingos dviejų tipų liaukos – kotuotos, kurios išskiria lipnų skystį ir mažesnės bekotės, kurios gamina vabzdžių virškinimo fermentus. Žiedkočiai – iki 25 cm ilgio, išauga iš skrotelės vidurio, žiedai pavieniai, violetinės spalvos. Žydi nuo gegužės vidurio iki liepos mėn.
Lietuvoje paprastoji tuklė auga šarmingose ir šaltiniuotose pelkėse, šlapiose, durpinėse pievose, kartais auga ir antropogeninės kilmės buveinėse – apleistuose smėlio karjeruose, melioracijos griovių šlaituose.

Populiacijos gausumas

Apie dalį populiacijų tikslių duomenų nėra, tačiau žinoma, kad populiacijų gausumas labai įvairus. Gausiausią populiaciją natūralioje buveinėje sudaro ne mažiau kaip 1000 individų, tačiau dažniausiai populiacijose randama tik pavienių individų. Šiek tiek gausesnės populiacijos būdingos antropogeninės kilmės buveinėms.

Grėsmės ir apsauga

Nemaža grėsmė populiacijoms kyla dėl eutrofikacijos, kai durpinėse pievose įsigali nitrofiliniai augalai ir pakinta bendrijų struktūra. Grėsmė kyla ir dėl įrengtų bei atnaujinamų melioracijos kanalų, bebrų veiklos – visa tai pakeičia bendrijų hidrologinį režimą, šarmingų ir šaltiniuotų žemapelkių bendrijų plotai nyksta dėl apaugimo krūmais. Siekiant palaikyti gerą populiacijų būklę, reikėtų mažinti krūmų ardo įsigalėjimą optimaliose buveinėse.

Paplitimas

Cirkumpoliarinė rūšis, turinti disjunkcinį arealą – paplitusi daugelyje arktinės, borealinės ir šiaurinės temperatinės juostų regionų, šiltesnio klimato juostose būdingesnė kalnų vietovėms. Lietuvoje paprastoji tuklė paplitusi dviejuose regionuose – šiaurvakarinėje ir rytinėje šalies dalyse, kitur labai reta arba visai nerandama.

Summary

In Lithuania, this species is predominantly found in the north-west and east of the country, in other regions it is very rare or not found. The biggest known population contains more than 1000 individuals, but frequently populations are small. The main threat facing the species is a decline of natural habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.