Paprastoji rudė

IUCN įvertinimas

CR A4abc; D1

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio nardančioji antis. Apdare dominuoja kaštoninė spalva. Nuo panašių rūšių ančių rudžių patinai skiriasi balta akių spalva, o abi lytys – kontrastingu baltu pauodegiu. Peri eutrofiniuose ežeruose, žuvų tvenkiniuose, paežerių vandeningose žemapelkėse. Čia renkasi fragmentiškus užpelkėjusių nendrynų ir švendrynų sąžalynus maurabragių ir plūdžių bendrijų kaimynystėje. Lizdus krauna arti vandens viksvomis, paparčiais ir retomis nendrėmis apaugusiose kinyse ir plovose, viksvų kupstuose, pievų žole apaugusiose salose. Anksčiausiai parskrenda kovo pabaigoje. Kiaušinius deda nuo gegužės vidurio. Dėtyse – septyni–dvylika kiaušinių. Peri (25–28 dienas) ir jauniklius vedžioja patelė. Jaunikliai ritasi birželio pabaigoje–liepą, po dviejų mėnesių pradeda skraidyti. Migruoja nuo rugsėjo pabaigos, pavieniai paukščiai pasilieka iki lapkričio pradžios. Daugiau sulesa augalinio nei gyvūninio maisto. Maistą renka nuo vandens arba nardydama.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje peri apie dešimt porų. XX a. pradžioje Žuvinto ežere populiacija buvo gausi, 1920–1935 m. perėjo penkiolika–dvidešimt porų, 1966–1985 m. – trys–aštuonios poros, tačiau iki devintojo dešimtmečio išnyko. Metelio ir Obelijos ežeruose 1983–1986 m. perėjo aštuonios poros, iki 2014 m. išliko dvi–trys poros. Kitur nereguliariai peri pavienės poros. Rūšis jau nebeperi Simno ir Žaltyčio ežeruose, Kauno mariose ir Nemuno deltoje.

Grėsmės ir apsauga

Dėl vandens telkinių hipertrofizacijos nyksta mitybai svarbūs augalai ir su jais susiję bestuburiai gyvūnai. Peravietės užauga tankiais nendrynais. Dėtis naikina pilkosios varnos, jaunikliai žūsta statomuose tinkluose. Svarbu riboti trąšų patekimą į vandens telkinius, fragmentuoti nendrynus, neplaukioti valtimis ir nestatyti tinklų perėjimo ir jauniklių vedžiojimo vietose, mažinti pilkųjų varnų skaičių.

Paplitimas

Palearktinė daugiau stepių ir pusdykumių rūšis. Vakaruose veisimosi arealas prasideda izoliuotomis populiacijomis Šiaurės Afrikoje, nuo Ispanijos, tęsiasi per Centrinę ir Rytų Europą, Centrinę ir Pietvakarių Aziją. Lietuva yra arealo šiauriniame pakraštyje.

Summary

With less than 10 pairs currently, this is a very rare species in Lithuania. With an ongoing decline, it disappeared from its stronghold on Lake Žuvintas in the 1990s and the only permanent breeding sites remaining are Lakes Meteliai and Obelija, these supporting 2-3 pairs. The main threat is that of hypertrofication of lakes, with other threats being gill nets and nest predation by Hooded crow. Limiting the use of fertilizers in the catchments of the lakes and the fragmentation of homogenous reedbeds are major measures required for species protection.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Valius, 1980, 1990; Logminas, 1990; Stanevičius, Švažas, 1997; Viksne et al., 2010; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.