Paprastoji plojenė

IUCN įvertinimas

VU A2

Biologija ir ekologija

Stuomeninė kerpsamanė. Stiebas – 0,9–1,3 mm pločio, 1–2 cm ilgio, netaisyklingai plunksniškai šakotas. Lapai dviskiaučiai. Viršutinė skiautė stambi, šiek tiek gaubta, apatinė smulkesnė, iki ketvirtadalio viršutinės. Iš viršaus žiūrint apatinės skiautės nesimato, todėl atrodo, kad stiebas apaugęs smulkiais apvaliais neskiautėtais lapeliais. Apatinė skiautė matoma tik žiūrint iš apačios, tačiau ir čia ją dažniausiai užstoja labai stambūs giliai skelti apatiniai lapai. Vienanamės kerpsamanės. Sporofitų aptinkama retai. Specialių vegetatyvinio dauginimosi organų nesudaro. Auga šviesiai žaliais ar gelsvai žaliais patiesalais, kartais pavieniais stiebais įsiterpusi tarp kitų samanų ant senų lapuočių medžių kamienų; kituose kraštuose aptinkama ir ant uolų. Dažniausiai auga kartu su dvišake skirste (Metzgeria furcata), plokščiąja miltuote (Radula complanata), dėmėtąja frulanija (Frullania dilatata). Nuo šių kerpsamanių atskiriama pagal požymių visumą – šviesiai žalią spalvą, apvalias viršutines lapų skiautes ir stambius giliai skeltus apatinius lapus. Auga ūksmingose drėgno mikroklimato vietose.

Populiacijos gausumas

Pati gausiausia populiacija buvo žinoma Biržų girioje, kur paprastoji plojenė buvo paplitusi beveik visame girios masyve ant senų medžių, dažniausiai uosių ir drebulių kamienų. Kitur dažniausiai negausiai aptinkama ant pavienių senų medžių.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra senų lapuočių medžių kirtimas ar natūrali jų griūtis. Kadangi ši kerpsamanė dažniausiai įsikuria ant uosių, didelę grėsmę jos populiacijoms galėjo padaryti beveik dvidešimt metų trukusi uosių džiūtis. Papratoji plojenė taip pat jautri augavietės mikroklimato pokyčiams (drėgmės ir apšviestumo), todėl kenkia ne tik senų medžių kirtimas, bet ir pernelyg didelis medynų išretinimas augavietėje. Ant paliktų pavienių senų medžių kamienų paprastoji plojenė išlieka tik trumpą laiką.

Paplitimas

Šiaurės pusrutulyje rūšis aptinkama Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje. Europoje plačiai paplitusi kerpsamanė.
Šiaurinėje Lietuvos dalyje dažniausiai aptinkama Biržų girioje. Nemažai radaviečių žinoma Vidurio Lietuvoje, taip pat pasitaiko šiaurrytinėje, pietvakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse.

Summary

This species is distributed in various parts of Lithuania, where it usually grows on old deciduous trees, especially ash. The most abundant populations are known to be found in northern Lithuania. The main threat to the species is the felling of old trees and population abundance may be reduced due to long-term ash disease.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kuzas, 1975; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995; Jukonienė, Uselienė, Uselis, 2013.