Paprastoji nuodėgulė

IUCN įvertinimas

EN A2a

Biologija ir ekologija

Jūrinė nardanti antis, dydžiu artima didžiajai ančiai. Patinų apdaras beveik vientisai juodas, išskyrus baltą dėmę paakyje, baltus sparnų veidrodėlius ir ryškiai oranžinį snapą. Patelės vientisai tamsiai rudos, išskyrus baltą sparnų veidrodėlį ir kelias šviesesnes dėmes galvoje.
Peri miškingoje ar atviroje tundroje, netoli gėlo vandens telkinių; Estijoje įsikuria atvirose ar miškingose salose; Fenoskandijoje – dar ir kalnuose virš medžių linijos. Žiemoja jūriniuose vandenyse, dažniausiai 10–30 m gylio akvatorijose, kur dominuoja smėlėtas dugnas. Žiemodamos maitinasi moliuskais, kuriuos išsikasa iš minkšto dugno, rečiau kitais bestuburiais ar net žuvimis.

Populiacijos gausumas

Pastaraisiais metais nuodėgulių gausumas Lietuvoje svyruoja nuo 2000 iki 11 000 individų. Gausumas yra smarkiai sumažėjęs, palyginti su XX a. paskutiniuoju ir XXI a. pirmuoju dešimtmečiais, kai dažnai buvo stebima iki 20 000–50 000 žiemojančių individų.
Visa Vakarų Sibiro ir Šiaurės / Šiaurės Vakarų Europos nuodėgulės populiacija, kuriai priklauso ir Lietuvoje žiemojantys paukščiai, sumažėjo nuo apie 1 mln. individų 1993–1994 m. iki apie 0,5 mln. 2007–2009 m.

Grėsmės ir apsauga

Tikėtina, kad gausumo mažėjimą lemia padidėjęs mirtingumas žiemovietėse (dėl priegaudos verslinės žvejybos statomuosiuose tinkluose, naftos išsiliejimų jūroje, vėjo jėgainių poveikio) ir sumažėjęs rūšies produktyvumas (dėl trikdymo ir svetimžemių plėšrūnų poveikio peravietėse). Verslinės žvejybos ribojimas rūšies sankaupų vietose ir priegaudos mažinimo priemonių įdiegimas verslinėje žvejyboje yra svarbios priemonės šios rūšies būklei pagerinti.

Paplitimas

Nuodėgulės – tolimosios migrantės. Lietuvoje aptinkamos nuodėgulės populiacijos perėjimo arealas driekiasi Eurazijos šiaurėje nuo Jenisiejaus upės ir Taimyro pusiasalio rytuose iki Skandinavijos pusiasalio vakaruose. Skandinavijoje rūšis paplitusi iki pietinės Norvegijos dalies ir Švedijos, negausiai peri Estijoje. Vidurio Rusijoje perėjimo arealas driekiasi į pietus iki Šiaurės Kazachijos. Žiemoja piečiau esančiose jūrose.
Lietuvoje aptinkama migracijų ir žiemojimo laikotarpiais – spalio–balandžio mėn. Vidaus vandenyse labai reta. Baltijos jūroje aptinkama išilgai visos Lietuvos priekrantės, tačiau pagrindinės sankaupos stebimos ties Kuršių nerija; šiaurinėje Lietuvos Baltijos jūros dalyje sankaupos stebimos toliau nuo kranto.

Summary

In Lithuania, this species primarily occurs in marine waters during the migration periods and wintering season. Its abundance has declined considerably in recent years and possible causes for this decline include mortalities as a result of by-catch in commercial fishing, oil pollution and offshore wind power developments on the wintering grounds as well as reduced breeding productivity.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Skov et al., 2011; Dagys, Hearn, 2018.