Paprastoji mėlyngurklė

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Nedidelis žvirblinis paukštis, dydžiu prilygstantis liepsnelei. Patinas išsiskiria ryškiai mėlyna pasmakre ir pagurkliu su ryškiai ruda dėme per vidurį bei juoda ir ryškiai ruda juostomis ant krūtinės, atribojančiomis nuo šviesios papilvės. Skersai tamsios uodegos – plati, ryškiai ruda juosta. Tiek patinui, tiek patelei būdingas šviesus antakis. Patelės apdaras blankus, tik krūtinėje matoma skersinė juosva juosta.
Būdinga didelė perėti tinkamų buveinių įvairovė – mėlyngurklė Lietuvoje peri paupių sausuose karklynuose, užželiančiuose, užpelkėjusiuose durpynuose, šlapiose pievose ir žemapelkėse, negausiai apaugusiose krūmais ar net prie žuvininkystės tvenkinių ir dykvietėse. Lizdą suka ant žemės. Deda dažniausiai penkis–šešis kiaušinius, peri dvi savaites. Per sezoną gali išauginti iki dviejų vadų. Minta įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais.

Populiacijos gausumas

Ekspertiniu vertinimu, šalyje peri apie 200–300 porų, tačiau tikslių duomenų trūksta dėl mažo rūšies ištirtumo.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis jautri hidrologinio režimo pokyčiams, ypač vandens lygio mažėjimui. Taip pat buveinių kokybę gali neigiamai paveikti augmenijos pokyčiai – užaugimas nendrėmis, krūmynų sutankėjimas. Lizdams pavojų kelia plėšrūnai.

Paplitimas

Rūšis labai plačiai paplitusi Eurazijoje – nuo Portugalijos ir Norvegijos vakaruose iki pat Beringo sąsiaurio rytuose. Neaptinkama tik pačioje azijinės Rusijos šiaurėje. Pietuose arealas fragmentiškas, ypač Pietų ir Vakarų Europoje. Mėlyngurklė yra tolimoji migrantė – žiemoti skrenda į Užsachario Afriką, Arabijos pusiasalį, Indijos subkontinentą ir Indokinijos pusiasalį.
Lietuvoje paplitimas mažai ištirtas – tikėtina, kad rūšis negausiai paplitusi visoje šalies teritorijoje, bet stebima retai dėl slapto gyvenimo būdo.

Summary

Rare, but thought to be widely distributed across the country in suitable habitats. Information on the distribution and abundance of this species in the country is scarce, partly due to the very secretive behaviour of the species. It is sensitive to changes in hydrological regime and to plant composition in breeding habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kurlavičius, 2006; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.