SRIS

Kęstutis Čepėnas Nuotraukos autorius: Kęstutis Čepėnas
Pildyti stebėjimo anketą

Paprastoji lututė

(lot. Aegolius funereus)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Paukščiai (lot. Aves)
  • Klasė: Pelėdiniai (lot. Strigiformes)
  • Sąrašas: Berno konvencija - II, CITES konvencija - II, Prekybos reglamentas - A, Paukščių direktyva - I, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 3(R), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Nekeliantys susirūpinimo (LC)

IUCN įvertinimas

LC


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Maža pelėda, aktyvi tamsiuoju paros metu. Viršutinės kūno dalies ir sparnų plunksnos rudos spalvos, baltai taškuota, o apatinės kūno dalies plunksnos šviesios su rudomis dėmėmis. Monogamė, tačiau graužikų gausos metais patinas gali auginti jauniklius su dviem patelėm. Perėti pradeda paprastai pirmaisiais gyvenimo metais, gyvenimo trukmė – apie septynerius–aštuonerius metus, ilgiausia žinoma – penkiolika metų. Suaugę paukščiai, ypač patinai, laikosi veisimosi vietose ištisus metus, tačiau esant grobio trūkumui gali pasitraukti iš pastovių teritorijų. Veisimosi sezono pradžia Lietuvoje įprastai prasideda kovo mėn. Tipiškos buveinės yra dideli miškų masyvai, kuriuose dominuoja pušų medynai. Peri brandžiuose medynuose, senuose paprastai juodųjų meletų iškaltuose uoksuose, natūraliose drevėse. Dėtys Lietuvoje sudedamos balandžio–gegužės mėn. Deda tris–aštuonis kiaušinius, perėjimas trunka apie 28 dienas. Peri patelė, tuo metu ją maitina patinas. Jaunikliai uoksuose auga 30–32 dienas. Jaunikliams palikus lizdus birželio–liepos mėn., juos keturias–šešias savaites maitina suaugę paukščiai. Pagrindinis grobis – pelėnai, pelės, kirstukai.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje lututės populiaciją populiaciją sudaro apie 700 porų. Pastaruoju dešimtmečiu atliekant monitoringą, būdingose buveinėse žymių gausos pokyčių neregistruota.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė yra miškų kirtimai, kurių metu sunaikinamos tipiškos lututės veisimosi vietos – brandūs pušynai.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės Amerikoje, Eurazijoje. Eurazijoje arealas nuo Fenoskandijos pusiasalio vakaruose tęsiasi rytų kryptimi per centrinę Rusijos dalį iki Beringo ir Japonijos jūrų. Šiaurėje arealas kerta Obės ir Lenos upių žemupius, pietuose – Mongolijos centrinę dalį, Kazachijos šiaurinį pakraštį. Pietvakariuose arealas nėra ištisinis, rūšis aptinkama teritorijose, esančiose Alpių, Pirėnų kalnų regione. Lietuvoje aptinkama miškingose teritorijose, gausiau – Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvos rajonuose.

Summary

Tengmalm's Owl has a patchy distribution with most of the country's estimated 700 pairs concentrated in southern and eastern Lithuania. Inhabits typically large coniferous dominant forest tracks. During recent years, no changes in numbers have been registered in typical habitats, though clear felling of mature coniferous stands might limit the availability of typical breeding habitat.

Informacijos šaltiniai

Šablevičius, 2013.