Paprastoji griežlė

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Žymiai mažesnė už panašiose buveinėse įsikuriančią kurapką, bet didesnė už putpelę. Patinų ir patelių išvaizda nesiskiria. Apdare dominuoja įvairūs rudi ir pilki atspalviai. Kūno viršus tamsesnis su beveik juodomis dėmelėmis, sparnų viršus ryškiai rudas. Galvos šonai, kaklo priekis ir krūtinė – pilki, snapas sąlyginai trumpas, šviesus. Kūno šonai rudi su šviesiais dryžiukais. Kojos šviesios, ilgos, skrendant išsikiša už uodegos, nors skraido retai.
Nors sistematiškai priskiriamos prie vandeninių vištų, griežlės yra mažiau susijusios su šlapynių buveinėmis. Tipiškas agrarinio kraštovaizdžio paukštis. Pirmenybę teikia neintensyviai naudojamoms vidutinio drėgnumo pievoms su aukšta žoline augalija. Rečiau įsikuria ariamuose laukuose, žemapelkėse ar jaunose miškų kirtavietėse. Pavasarį parskrenda gegužės mėn. Dėtyje – iki dešimties kiaušinių. Peri pavieniui, lizdus įsirengia ant žemės tarp aukštesnių žolinių augalų. Peri šešiolika–devyniolika dienų. Per metus veda vieną vadą. Visaėdė, daugiausia maitinasi įvairiais bestuburiais (vabzdžiais, sliekais, moliuskais, voragyviais), tačiau nevengia ir augalų sėklų ar net smulkių varliagyvių.

Populiacijos gausumas

Griežlės populiacija šalyje vertinama 23 000–30 000 giedančių patinų. Pastaraisiais dešimtmečiais populiacijos dydis stabilus, tačiau rūšiai būdingi dideli gausumo svyravimai, kuriuos nulemia konkrečių metų orų sąlygos. Ilgalaikiams rūšies gausumo pokyčiams didžiausią įtaką turi pokyčiai žemės ūkyje.

Grėsmės ir apsauga

Griežlei palankiausias neintensyvus, ekologinis ūkininkavimas. Jai nepalankus tiek intensyvus žemės ūkis (monokultūros, intensyvus ganymas, ankstyvas šienavimas, chemijos naudojimas), tiek ir žemės ūkio plotų ilgalaikis apleidimas. Ekologinis ūkininkavimas, mozaikinio agrokraštovaizdžio formavimas intensyvaus ūkininkavimo plotuose, sukuriant griežlėms (ir kitoms agrokraštovaizdžio rūšims) perėti tinkamų buveinių plotus, vėlyvas šienavimas ir griežlėms palankių šienavimo metodų taikymas galėtų būti efektyvios priemonės šios rūšies apsaugos būklei pagerinti.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Eurazijoje. Perėjimo arealas plyti nuo Britų salų vakaruose iki Užbaikalės rytuose; pietuose siekia Prancūziją, Bulgariją, Pietų Kaukazą, Kirgiziją, Šiaurės Mongoliją. Į šiaurę paplitusi iki pietinės Suomijos dalies, Vidurio Rusijos. Griežlė – tolimoji migrantė. Žiemoja Pietų ir Pietryčių Afrikoje – nuo Tanzanijos iki Pietų Afrikos Respublikos.
Tinkamose buveinėse paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau netolygiai. Retesnė regionuose, kur vyrauja intensyvesnė žemdirbystė – pietvakarinėje, centrinėje, šiaurinėje Lietuvos dalyse.

Summary

A typical species of agricultural landscapes, it is especially vulnerable to changes in agricultural practices – both the intensification of agriculture (monocultures, intensive grazing, early mowing, etc.) and land abandonment may result in rapid declines in population. The promotion of ecological and low-intensity farming could be an effective measure in the conservation of this species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Kurlavičius, 2006; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.