Paprastoji avocetė

IUCN įvertinimas

CR A2a; C2a(ii); D1

Biologija ir ekologija

Dydžiu prilygsta paprastajam griciukui. Išvaizda išskirtinė ir nesupainiojama su kitomis rūšimis – paukštis baltas su juoda galvos viršutine dalimi ir pakaušiu bei juodomis plunksnomis sparnuose ir nugaroje. Smailėjantis ilgas snapas taip pat juodas ir riestas į viršų. Ilgos kojos pilkai melsvo atspalvio. Patinai išvaizda nesiskiria nuo patelių.
Peri atvirose šlapynėse, vandens telkinių smėlio salose ir pusiasaliuose, dumblingose pakrantėse, tarp jų ir žuvininkystės tvenkinių. Monogamai. Dažnai peri grupėmis, tačiau kartais ir pavieniui. Lizdas – duobutė smėlyje ar kitokiame substrate. Deda tris–keturis kiaušinius. Veda vieną vadą. Maitinasi vandens bestuburiais, tačiau racioną gali papildyti ir augalų sėklomis ar šaknimis, smulkiomis žuvytėmis.
Lietuvoje aptinkamas nuo balandžio pradžios iki rugsėjo vidurio.

Populiacijos gausumas

Pirmą kartą perėjimas patvirtintas tik 1993 m., kuomet Nemuno deltoje aptiktos penkios–šešios poros. Panašus gausumas išsilaikė iki XX a. pabaigos, tačiau vėliau jis stipriai svyravo atskirais metais. 2013 m. perinti populiacija vertinta penkiomis–dešimt porų, o vėliau registruota tik pavienių veisimosi atvejų.

Grėsmės ir apsauga

Akivaizdu, jog perinčios populiacijos gausumą riboja veisimosi buveinių – atvirų smėlio salelių ar dumblingų seklumų – trūkumas Nemuno deltoje. Todėl rūšį išsaugoti galima tik užtikrinant natūraliai susiformavusių tokių buveinių palaikymą arba tikslingai jas formuoti pajūrio regione. Kita grėsmė – perinčių paukščių trikdymas, todėl reikėtų riboti žinomų veisimosi vietų lankymą perėjimo laikotarpiu.

Paplitimas

Avocetė – tolimoji migrantė, nors dalis paukščių gali pasilikti žiemoti ir pietinėse perėjimo arealo dalyse. Perėjimo arelas didelis ir fragmentiškas – peri nuo Anglijos vakaruose iki Užbaikalės rytuose, daugiausia vidutinio klimato juostoje. Žiemoja Afrikoje ir Pietų Azijoje. Taip pat sėsliai gyvena Pietų ir Vakarų Afrikoje. Pasaulinė rūšies populiacija vertinama 280 000–470 000 individų.
Lietuvoje veisimosi metu aptikta tik Nemuno deltoje – dažniausiai priešakinės deltos salelėse. Traukimo metu taip pat stebėta pajūryje, rečiau vidiniuose šalies regionuose, kur registruota tik pavienių individų.

Summary

With the first confirmed case of breeding only in 1993, this species remains an extremely rare breeder in Lithuania, occurring mostly on sandy islets in the lower Nemunas River Delta. During migration, it may also be observed along the Baltic coast and even at some inland sites. Lack of suitable habitat, predation and disturbance of breeding sites are the main threats to this species in Lithuania.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Šablevičius, 2014; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.