Paprastasis tulžys

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Nedidelis (naminio žvirblio dydžio) paukštis, išsiskiriantis itin ryškiu plunksnų apdaru ir ilgu (ilgesniu už galvą), nusmailėjančiu, tamsiu snapu. Viršutinėje kūno dalyje (viršugalvis, nugara, antuodegis, sparnai, uodega) dominuoja žvilgiai žalsvai melsva spalva su šviesesnėmis dėmelėmis; apatinė kūno pusė ir ausų dėmės ryškiai rudos spalvos. Kojos trumpos, raudonos.
Peri upių, ežerų ar kitų vandens pakrančių skardžiuose abiejų poros narių išsikastuose urveliuose. Kartais gali įsikurti iki 1 km nuo vandens. Urvelius kasa neaukštai, jų gylis – iki 1 m. Lizdinės medžiagos neneša, tačiau ilgainiui aplink lizdą prisikaupia žuvų likučių ir išvamų. Paprastai deda penkis–septynis kiaušinius, peri apie dvidešimt dienų, jaunikliai lizde gali išbūti iki keturių savaičių. Per metus veda kelias jauniklių vadas. Maitinasi beveik vien smulkiomis žuvimis, kurių tyko tupėdamas ant virš vandens svyrančių ar iš vandens kyšančių medžių šakų ar kitų patogių tupyklų. Perėjimo laikotarpiu atkakliai gina savo teritoriją.

Populiacijos gausumas

Detalios informacijos apie rūšies gausumo pokyčius šalies mastu trūksta. Populiacija šalyje pastaraisiais metais vertinama 500–1000 perinčių porų. Šalies mastu tiek ilgalaikėje (apie trisdešimt metų), tiek trumpalaikėje perspektyvoje stebimas perinčios populiacijos gausumo sumažėjimas, tačiau šis pokytis nėra vienareikšmis – atskirose tiriamose teritorijose stebimas ir gausumo padidėjimas arba jo svyravimai.

Grėsmės ir apsauga

Paukštis yra jautrus vandens telkinių, prie kurių jis peri, hidrologinio režimo pokyčiams, kurie, savo ruožtu, gali keisti krantų morfologiją ar rūšies mitybinę bazę. Tulžys taip pat gali nukentėti nuo padidėjusio trikdymo, poilsiautojams įsikuriant šalia jų lizdaviečių, ar nuo vis intensyvėjančio vandens turizmo tulžių pamėgtose upėse. Trikdymo ribojimas žinomose tulžių peravietėse perėjimo laikotarpiu galėtų būti efektyvi priemonė šios rūšies apsaugos būklei pagerinti.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Eurazijoje nuo Portugalijos ir Britų salų vakaruose iki Japonijos ir Kurilų salų rytuose. Šiaurėje paplitimas siekia centrinę ir pietinę Rusijos dalis – Volgos aukštupį, Pietų Uralą, Baikalo ežerą, Primorės kraštą; pietuose – Indoneziją, Indiją, Šiaurės Afriką. Lietuvoje tulžys – artimasis migrantas, tačiau dalis paukščių kasmet žiemoja prie neužšąlančių vandens telkinių.
Tulžiai paplitę visoje Lietuvoje, tačiau netolygiai. Gausiau didesnėse švariavandenėse upėse.

Summary

A widespread, but not numerous species. Inhabiting banks of water courses and other water bodies, the species breeds in deep burrows excavated in steep banks. The species may be threatened by changes in the hydrological regime of water bodies, as well as by increasing disturbance from recreational activities.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.