Paprastasis stulgys

IUCN įvertinimas

EN A2ac; C1+2a(i)b

Biologija ir ekologija

Kresnas, trumpakojis, ilgasnapis tilvikas. Nuo panašaus perkūno oželio skiriasi tiesiu skrydžiu ir baltomis uodegos šoninėmis plunksnomis. Išskirtinė savybė – tarškantis tuoktuvinis balsas, kuris girdimas prieblandoje ir naktį vykstančiose tuoktuvėse. Peri šlapiose, dažnai užpelkėjusiose viksvinėse užliejamose pievose. Retesnis sausose atvirose salose ar žemapelkėse ir durpynuose. Poligamas. Atskrenda balandžio pabaigoje. Gegužę nuo keleto iki kelių dešimčių patinų susirenka į sausesnėse šlapžemių vietose esančias tuokvietes. Patelės peri netoliese. Lizdas – negili duobutė ant žemės, negausiai išklota žole. Dažniausiai keturis kiaušinius peri 22–24 dienas. Veda vieną vadą. Nuo 21–28 dienos jaunikliai skraido. Maitinasi derlingose pievose ir dumblingose seklumose. Maistą pasiekia varpydamas minkštą dirvą ar dumblą snapu ir aptinka paviršiuje vizualiai. Minta bestuburiais gyvūnais, tarp kurių vyrauja sliekai. Taip pat lesa vabzdžius ir jų lervas, moliuskus. Rudeninė migracija prasideda rugpjūčio mėn. Tolimasis migrantas.

Populiacijos gausumas

Per paskutiniuosius dešimtmečius stebėtas didelis (50–70 proc.) šios rūšies populiacijos mažėjimas. 2013 m. tuokvietėse registruojamų patinų gausumas įvertintas 100–150 individų. Maždaug 2/3 stulgių aptinkama Nemuno žemupyje, likusieji – Rytų Lietuvoje (Svylos upės sl., Kretuono ežero apyl.)

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė nykimo priežastis siejama su pokyčiais agrariniame kraštovaizdyje: derlingų šlapių pievų suarimu, jų sausinimu, taip pat ankstyvu šienavimu. Vietomis neigiamą poveikį daro užliejamų pievų ir žemapelkių užaugimas sumedėjusia augalija dėl apleidimo. Todėl svarbiausia yra užtikrinti išlikusių pievų išsaugojimą ir tinkamą jų naudojimą.

Paplitimas

Eurazijoje rūšis paplitusi nuo Skandinavijos ir Baltijos šalių iki Jenisiejaus. Šiaurėje arealas siekia Barenco ir Baltąją jūras, Obės, Jenisiejaus žemupius. Pietuose tęsiasi iki Volgos žemupio, Karpatų priekalnių, Lenkijos.
Lietuvoje paplitusi tik atskirose Nemuno žemupio ir Rytų Lietuvos vietose. Nuo XX a. pradžios žinoma peravietė Katros upės sl., tačiau paskutinįjį dešimtmetį šioje teritorijoje aptinkama retai. Atskirais metais registruota Žuvinto apyl. ir pamaryje.

Summary

This species nests only in limited areas of the lower reaches of Nemunas River (two-thirds of breeders) and at sites in eastern Lithuania. Nesting habitats include flood plains, sedge tussock meadows and, less frequently, lake islands, fens and boggy peat quarries. Largely due to agricultural intensification, wetland drainage and habitat overgrowth following land abandonment, the population has decreased by 50–70% since the beginning of the 21st century and currently consists of 100–150 pairs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Švažas ir kt., 2001; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Raudonikis ir kt., 2016.