(lot. Limosa limosa)
Ilgakojis su ilgu tiesiu snapu maždaug karvelio dydžio tilvikas. Patino galva ir kūno priekis rudi. Peri visiškai atvirose su gera apžvalga, dažniausiai užliejamose paupių, paežerių, didelių pelkių pakraščių pievose, žemapelkėse, salose. Kartais peri nedidelėmis pakrikomis grupėmis. Parskrenda kovo pabaigoje. Intensyviausiai kiaušinius deda nuo balandžio iki gegužės vidurio. Peri ant žemės. Lizdas – tai nedidelė, menkai žolėmis išklota duobutė žemoje žolėje. Dažniausiai keturis kiaušinius abu poros nariai peri 22–24 dienas. Lizdus aktyviai gina. Tik apdžiūvę jaunikliai palieka lizdą ir greitai pradeda savarankiškai maitintis. Po mėnesio pradeda skraidyti. Suaugę paukščiai birželio pabaigoje palikę jauniklius išskrenda iš Lietuvos. Veisimosi sezono metu minta vabzdžiais, vorais, sliekais, moliuskais, mažais vėžiagyviais. Dažnai (ypač ne veisimosi sezono metu) maitinasi sekliuose vandenyse ar dumblo paplūdimiuose. Tolimasis migrantas.
Per paskutiniuosius 50 metų išnyko daugiau nei pusėje ankstesnių peraviečių. 2013 m. perinti populiacija vertinta 250–350 porų. Šiuo metu nuolatinės veisimosi vietos žinomos Dysnos upės baseine, Kretuono ežero Didžiojoje saloje ir pakrantės pievose, Baltosios Vokės šlapynių ir Merkio užliejamų pievų komplekse ir jo apylinkėse, Nemuno žemupyje nuo Pagėgių iki deltos. Nemuno sl. aptinkama maždaug 2/3 paprastojo griciuko populiacijos.
Pagrindinė nykimo priežastis siejama su agrarinio kraštovaizdžio struktūros pokyčiais: šlapių pievų suarimu, jų sausinimu, taip pat ankstyvu šienavimu. Vietomis neigiamą poveikį daro užliejamų pievų, o ypač žemapelkių užaugimas sumedėjusia augalija dėl apleidimo.
Galima įtarti, kad neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui daro plėšrūnai, todėl būtina reguliuoti lapių, mangutų ir varninių paukščių skaičių.
Europoje paprastasis griciukas peri nuo Islandijos iki Vakarų Sibiro, Pietų Švedijos ir Suomijos įlankos šiaurėje ir iki Juodosios jūros, Italijos, Olandijos pietuose. Nors Lietuvoje aptinkamas įvairiose šalies vietovėse, peri tik vietomis. Dažnesnis Nemuno žemupyje.
Having disappeared from more than 50% of breeding grounds over the last 50 years, accounting for a 20% decline in the total population, the current population consists of 250–350 pairs, two-thirds of which are in the lower reaches of Nemunas River. The species disappeared from raised bogs 30 years ago and today only inhabits large wet meadows alongside rivers, marshes and lakes, as well as sedge fens and lake islands. Drainage and the conversion of meadows to arable land are major threats to the species, along with overgrowth of habitats due to meadow abandonment and, presumably, nest predation.
Logminas, 1990; Raudonikis, 1999; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Šablevičius, 2014; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.