Pajūrio šoklys

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Pajūrio šoklys savo išvaizda labai panašus į plačiai paplitusį baltalūpį šoklį (Cicindela hybrida). Suaugėliai labai vikrūs, greitai bėgioja žemės paviršiumi ir skraido. Kūnas – 11–14,5 mm ilgio, viršus gali būti šviesiai ar tamsiai rudos spalvos, antsparniai su būdingu šviesiu piešiniu (išlenktomis dėmėmis ties pečiais, viduriu ir viršūne), apačia juoda su metalo spindesiu, apaugusi ilgais baltais plaukeliais. Skirtingai nei baltalūpio, ant pajūrinio šoklio galvos ties galiniu akių kraštu yra išaugusių ilgų plaukelių grupelės, o vidurinė balta dėmė išlenkta zigzagu (nebanguota). Pajūrio šoklio buveinės – tai atviri smėlingi jūros krantai. Suaugėliai, kaip ir lervos, grobuoniški, aktyvūs saulėtomis dienomis, naktimis ir ūkanotomis dienomis tūno beveik užsikasę smėlyje. Poruojasi pavasarį atšilus orams. Lervos įsikuria drėgname smėlyje, vertikaliame urvelyje ir iškišusios galvą tyko grobio. Nors tose pačiose buveinėse galima aptikti abi minėtas rūšis, pajūrio šoklys, skirtingai nei baltalūpis, niekada nenutolsta nuo pakrantės juostos. Mitybos racione didžiausią dalį sudaro įvairūs vabzdžiai.

Populiacijos gausumas

Esamos populiacijos gausumas nėra įvertintas. Stebėta po kelis suaugusius individus Baltijos jūros paplūdimiuose.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė populiacijos mažėjimo grėsmė yra paplūdimių erozija (kasimas), intensyvi rekreacija (paplūdimių pritaikymas poilsiui). Buveinėms išsaugoti būtina stabdyti paplūdimių eroziją, riboti kasimo darbus, rekreaciją, judėjimą motorizuotomis transporto priemonėmis paplūdimiuose.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Centrinėje ir Šiaurės Europos pajūrio zonose, centrinėje ir pietinėje europinės Rusijos dalyse, Ukrainoje, Kazachijoje ir pietvakarinėje Sibiro dalyje. Lietuvoje gyvena tik nominatyvinis porūšis C. maritima maritima ir yra paplitęs siauroje Baltijos pajūrio juostoje, smėlio paplūdimiuose. Anksčiau skelbti duomenys, nurodantys šios rūšies radavietes šalies žemyninėje dalyje, yra klaidingi.

Summary

This species is distributed along the sandy seashore of Lithuania. It inhabits narrow coastal strips of sandy beaches and primary dunes. The main reasons for its decline are a loss of suitable habitat due to erosion and intensive recreation of sandy beaches.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Šablevičius, Ferenca, 1995; Ferenca, 2004, 2006; Tamutis, 2005.