Pajūrinis stiebinukas

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Nedidelis pelėdgalvis. Išskleistų sparnų ilgis yra 23–30 mm. Krūtinė apaugusi tamsiai rudais tankiais plaukeliais, pilvelis apaugęs pilkšvais plaukeliais. Priekiniai sparnai violetiškai pilki su daliniu rožiniu rudos spalvos atspalviu. Vidurinėje priekinių sparnų dalyje yra abiejose pusėse išsigaubusi plati tamsesnė juosta, kuri apatinėje dalyje yra apvesta juodu brūkšniu. Priekinės sparno dalies vidinėje pusėje yra siaura šviesesnė su tamsiu plonu apvadu inkstinė dėmė, nukreipta įstrižai į viršų. Išoriniame priekinio sparno krašte yra plati, vertikali pilkšva inkstinė dėmė, pusė jos kontūro apvesta plona tamsia linija. Apatiniai sparnai vienspalviai – tamsiai pilki. Apatinė sparnų pusė be aiškaus rašto, pilkšvai balsva. Šios rūšies drugiams yra būdingos išvaizdos variacijos, skiriasi rašto ir sparnų spalvos intensyvumas. Vikšrai gelsvi su dviem tamsesnėmis šoninėmis linijomis, vikšrų galva ir krūtinės plokštelė juodai rudos. Vikšrai iš kiaušinių išsirita rugpjūčio mėn., jie maitinasi įvairių miglinių augalų – smiltlendrių, rugiaveidžių, eraičinų ir kt. – stiebuose. Žiemoja vikšro stadijoje mitybiniame augale. Peržiemoję vikšrai toliau maitinasi iki birželio mėn. Vikšrai lėliuke virsta mitybinio augalo stiebuose. Drugiai skraido liepos–rugpjūčio mėn. ir yra aktyvūs naktį. Pajūrinis stiebinukas gyvena sausose, atvirose pajūrio kopų buveinėse.

Populiacijos gausumas

Pajūrinio stiebinuko populiacija negausi; naudojant šviesos gaudykles, kasmet stebima tik po keliolika drugių.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė rūšiai yra buveinių kokybės pokyčiai, buveinių praradimas: buveinių užaugimas sumedėjusiais augalais dėl natūralios sukcesijos, kopų užsodinimas, ištrypimas. Intensyviai lankomose pajūrio buveinėse pajūrinis stiebinukas neaptinkamas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Centrinėje Azijoje iki Himalajų. Lietuvoje aptinkama tik pajūryje.

Summary

A rare species in Lithuania that lives only along the seashore of the Baltic Sea. Threats are not clear, but natural succession, forestation of dunes and impact of visitors are important to species decline.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis et al., 1990; Ivinskis, 2004.