Pajūrinis sotvaras

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Vasaržalis, dvinamis, gausiai šakotas, 30–150 cm, retais atvejais iki 2,5 m aukščio išaugantis krūmas. Stiebai rudi, šakelių žievė raudonai ruda su ryškiai geltonomis liaukutėmis. Jaunos šakelės plaukuotos. Lapai pražanginiai, odiški, atvirkščiai kiaušiniški ar atvirkščiai lancetiški, pamatas pleištiškas. Lapų viršutinio trečdalio kraštai stambiai dantyti, žemiau banguoti. Viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesiai žalia, plaukuota. Ryškiai geltonų liaukučių aptinkama abiejose lapų pusėse. Patrynus medieną ar lapus, jaučiamas stiprus aromatas. Žydi balandžio–gegužės mėn. Žiedai vienalyčiai, sutelkti į žirginius, išsivysto ant antramečių ūglių prieš išaugant lapams. Retais atvejais abiejų lyčių žiedai išauga ant to paties krūmo. Vaisiai ryškiai geltoni, dervingi. Nors dauginasi sėklomis, bet krūmai gali plisti šaknų atžalomis, sudarydami tankius sąžalynus. Pajūrinis sotvaras auga tarpinėse pelkėse, užpelkėjusiose pamario pievose, rečiau pelkėtuose miškuose, nes yra šviesomėgis. Dirvožemiai nederlingi, durpiniai. Drėgnais metais vanduo slūgso dirvožemio paviršiuje. Vandens reakcija augavietėse varijuoja nuo rūgščios iki neutralios.

Populiacijos gausumas

Populiacija negausi, telkiasi nedidelėje teritorijoje. Tinkamose augavietėse gali sudaryti tankius sąžalynus.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis jautri hidrologinių sąlygų pokyčiams. Didžiausios grėsmės yra antropogeninis vandens režimo pertvarkymas, durpių kasimas, išsklaidytoji paviršinių vandenų tarša dėl žemės ūkio ir miškininkystės veiklos.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir atlantinėje Europoje, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje jūrinio klimato regionuose. Lietuvoje aptinkamas šalies vakariniame pakraštyje, nes teritorija yra rytiniame rūšies arealo pakraštyje. Už arealo ribos Vilniaus apyl. natūralioje augavietėje aptinkami pajūriniai sotvarai yra pasodinti 1962 m. moksliniais sumetimais.

Summary

This species is rare in Lithuania, with a small population restricted to an area of less than 40 km2. Though several plants were introduced to the Vilnius area in 1962 and still survive there today, the species naturally occurs only in wetlands in the western part of the country, where it occupies transition mires, fens and wet meadows periodically flooded by water of the Curonian lagoon. The main threats are habitat draining, peat extraction and eutrophication.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961; Balevičienė, Gudžinskas, Sinkevičienė, 2000.