Pajūrinis dirvinukas

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio pelėdgalvis. Atstumas tarp išskleistų sparnų – 36–40 mm. Krūtinė ir pilvelis apaugę balsvai pilkšvais tankiais plaukeliais. Priekiniai sparnai pilki su medialiniu juodu brūkšniu, sparno viršutinis kraštas su dviem juodomis ovaliomis dėmėmis ir išorinio pakraščio trikampių dėmių eile. Apatiniai sparnai balti. Skirtingų individų priekinių sparnų raštas kintantis – nuo labai šviesaus iki kontrastingo. Vikšrų kūno spalva nešvariai pilka, nugarinė dalis su keturiais juodais taškais, išsidėsčiusiais trapecijos forma, per nugarą eina dviguba plati balsva juosta, o kūno šonuose – po siaurą, dažnai nutrūkstančią dvigubą juostą su dviem vertikaliai išsidėsčiusiais juodais taškais. Galva šviesiai ruda, pilvas gelsvai baltas. Vikšrai nuo rugpjūčio iki spalio mėn. vystosi ant baltijinės stoklės. Naktimis apgraužia stiebus, lapus, ankštaras. Dieną tūno užsikasę į smėlį netoli augalo. Vikšrų buvimo vietą išduoda būdingai išraustas smėlis, kur urvelio gale užsikasęs tūno vikšras. Užaugęs vikšras žiemoja šilko kokone, smėlyje. Nepalankiais metais nevisiškai suaugęs vikšras peržiemojęs dar maitinasi iki birželio mėn. Lėliuke virsta pavasarį. Drugiai skraido birželio–liepos mėn. Tai halofilinė rūšis, gyvenanti pajūrio nesusivėrusiose kopose. Suaugėliai dieną slepiasi ant įvairių augalų kopose, vakare dažnai nutolsta nuo vystymosi vietų, aktyviai skrenda į įvairius šviesos šaltinius, jaukus, lanko įvairių augalų žiedus. Dažniausiai stebimi ant muilinės gubojos žiedų.

Populiacijos gausumas

Pajūrinių dirvinukų paplitimo teritorija labai ribota. Ji apima tik baltijinės stoklės augavietes. Populiacijos gausumas labai priklauso nuo mitybinio augalo – baltijinės stoklės – gausumo ir būklės. Paprastai visi pavieniui augantys stambesni augalai atvirame smėlyne būna apgyventi šios rūšies drugių vikšrų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra natūrali kopų sukcesija (atvirų plotų apaugimas žoliniais augalais), kopų apsodinimas, intensyvi rekreacija atviruose pajūrio smėlynuose. Pustomų kopų zonoje rūšis išnyksta mitybinius augalus užnešus smėliu.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Didžiosios Britanijos, Šiaurės ir Centrinės Europos, Azijos pajūrio buveinėse. Lietuvoje tai yra riboto paplitimo rūšis – žinomos radavietės Šventojoje, Nemirsetoje, Juodkrantėje, Nidoje.

Summary

Distributed only in the Baltic Sea coastal zone in dunes from Nida to Butingė. In suitable habitat, populations are abundant. The distribution and abundance of this species correlates to the distribution of the host plant. Overgrowing and natural succession of dunes are the main threats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis ir kt., 1990; Ivinskis, 2004.