Pajūrinė pienažolė

IUCN įvertinimas

EN A2ac; B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, smulkus, 5–20 cm aukščio, sukulentiškas, šviesomėgis žolinis augalas su gulsčiais ir kylančiais stiebais. Lapai smulkūs, bekočiai, apie 1 cm ilgio, elipsiški, šiek tiek mėsingi. Vienanamis, savidulkis arba vabzdžių apdulkinamas augalas. Smulkūs rausvi (rečiau – balti) žiedai po vieną prisitvirtinę lapų pažastyse. Žydi gegužės–birželio mėn. Vaisius – rutuliška dėžutė su smulkiomis sėklomis. Dauginasi vegetatyviniu būdu, rečiau – sėklomis.
Halofitas. Tinkamos augavietės – drėgnos druskingos smėlėtos, dumblingos ar akmenuotos užliejamos pajūrio ir vidaus vandenų pakrantės. Rūšiai išlikti svarbus augaviečių užtvindymo dažnumas, lemiantis ne tik dirvožemio druskingumą, bet ir optimalų augalų aprūpinimą maisto medžiagomis ir deguonimi.

Populiacijos gausumas

Lietuvos pajūryje mažai tinkamų augaviečių pajūrinei pienažolei įsikurti. Smeltės pusiasalyje buvusi 0,5 ha halofitų pieva sunaikinta 1981 m. šalinant tanklaivio avarijos pasekmes ir vėliau šiaurinėje pusiasalio dalyje įrengus Tarptautinę jūrų perkėlą. Pusiasalio rytinėje dalyje įkurtame botaniniame draustinyje šiuo metu telkiasi didžiausia, nors ir negausi, pajūrinės pienažolės subpopuliacija. Nedideli juostų pavidalo sąžalynai auga tarp krantinę sutvirtinančių akmenų. Subpopuliacija nyksta – per 2007–2012 m. laikotarpį pienažolės sąžalynų plotas sumažėjo net 60 proc. (nuo 35 m2 iki 12 m2). Mažos ir negausios natūralių pienažolių subpopuliacijos (iki 1–2 m2 ploto sąžalynai) aptinkamos Kopgalyje ir Kuršių marių pakrantėje ties Lūžija.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės rūšiai yra buveinių praradimas dėl urbanizacijos (didžiausia augavietė plyti Klaipėdos uosto plėtros zonoje), atsitiktinė tarša naftos produktais, uosto ir buitinėmis atliekomis, nepakankamos buveinės tvarkymo priemonės (nendrynų plėtimasis) ir kt.

Paplitimas

Rūšies arealas apima Europą, Šiaurės Ameriką (Kanada, JAV) ir Azijos vidutinių platumų (Vakarų Azija, Kaukazas, Sibiras, Centrinė Azija, Mongolija, Rusijos Tolimieji Rytai, Kinija ir Rytų Azija) ir tropinio (Pakistanas) klimato juostas.
Lietuvoje rūšis aptinkama tik šiaurinėse Kuršių marių pakrantėse ties Klaipėda – Smeltės pusiasalyje, Kopgalyje (Kuršių nerija) ir Lūžijoje.

Summary

This species occurs along the northern shores of the Curonian Lagoon and is influenced by the brackish water of the Baltic Sea. About 90 percent of the population is concentrated on the Smeltė peninsula (Klaipėda Seaport area). The main threats are the lack of suitable habitats, insufficient management, overgrowing by reeds, accidental oil spill pollution and possible expansion of the seaport.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980; Sendžikaitė ir kt., 2010.