Pajūrinė narytžolė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,iv,v)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žolinis augalas su trumpais storais šakniastiebiais. Sudaro įvairaus tankumo kerus. Dauginasi sėklomis, bet plisti gali ir šakniastiebiais, padengtais senų lapų makštimis. Stiebai – 15–75 cm aukščio, statūs. Lapai trumpesni už stiebus, telkiasi prie stiebo pagrindo, linijiški, pusrutuliško skerspjūvio, mėsingi. Žiedynas stiebo viršūnėje, tanki varpiška kekė. Žiedkočiai įstrižai statūs, prisiglaudę prie stiebo. Žiedai smulkūs, vainiklapiai trys, žalsvi. Plunksniškai susiskaidžiusios piestelių purkos purpurinės spalvos. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisiai matiniai, šviesiai rudi, kiaušiniški, žemiau purkos persmaugti, subrendę išilgai suskyla į šešias dalis. Augale yra nuodingų medžiagų – cianogeninių glikozidų.
Druskamėgis augalas. Auga druskingose, periodiškai užliejamose ar nuolat drėgnose ir šlapiose ar pelkėtose vietose. Aptinkama Kuršių marių užliejamose pievose ir drėgnose pakrantėse, neretai pakrančių nendrynų retmėse. Į marias ir jūrą įtekančių upių žiočių krantuose auga gėlo ir sūraus vandens maišymosi zonoje. Žemyninėje dalyje pajūrinių narytžolių pasitaiko druskingų šaltinių drėkinamose vietose.

Populiacijos gausumas

Populiacija negausi. Didelių sąžalynų nesudaro – aptinkama 1–50 m2 ploteliais. Kai kur augalai pavieniai.

Grėsmės ir apsauga

Pajūrinė narytžolė yra stenoekinė rūšis, o Lietuvoje jai tinkamų augaviečių plotų nėra daug. Be to, yra mažai konkurencinga. Todėl didžiausios grėsmės yra nebešienavimas, ganyklų apleidimas, tręšimas, antropogeninis vandens režimo pertvarkymas, vandens ir pakrančių augalijos tvarkymas sausinant, paviršinių ir jūros vandenų tarša, urbanizacija. Neigiamos įtakos turi ir šių veiksnių aktyvinama buveinių sukcesija.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, išskyrus pietinius regionus, Vakarų Azijos kalnų regionuose, Šiaurės Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Lietuvoje daugiausia aptinkama pamaryje ir pajūryje, žemyninėje šalies dalyje retai, rasta tik Kaune ir Birštone.

Summary

Occurring on the coast of the Curonian Lagoon and banks of river mouths influenced by sea water, as well as around saline springs elsewhere in the country, this species is very rare in Lithuania. The area occupied by plants at each locality ranges from 1–50 m2. The number of localities and individuals is declining due to urbanisation, abandonment of grasslands and anthropogenic, especially hydrological, and trophic changes to the habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963.