(lot. Cucullia balsamitae)
Vidutinio dydžio drugys su ilgais, siaurais šviesiai pilkais priekiniais sparnais, nusėtais smulkiais tamsiais brūkšneliais. Sparnų pamatas pilkas su ilgu siauru juodu brūkšniu, sparnų priekinis kraštas su gelsvu atspalviu, sparnų išorinis kraštas tiesus, į viršūnę smailėjantis, apatiniai sparnai tamsiai pilki, galva su storu, smailėjančiu kuodu, nukreiptu į priekį. Atstumas tarp išskleistų sparnų galų siekia 42–45 mm. Priekinių sparnų viršutiniame pakraštyje yra matomas skiriamasis rūšies požymis – siaura, šviesiai gelsva juostelė. Drugio kūnas torpedos formos, smailėjantis, apaugęs pilkšvais plaukeliais. Tiek pajūrinės kukulijos sparnų forma, tiek kūnas rodo ją esant gera skrajūne. Vikšrai yra kukulijoms būdingos išvaizdos: su oranžine linija per nugarą ir dviem eilėmis grupėmis išsidėsčiusių juodų taškų kūno šonuose, kojų pamatinėje dalyje yra po didelę oranžinę dėmę. Per metus išsivysto viena drugių karta. Vikšrai minta vanagių, saliavų, bitkrėslių lapais ir žiedais. Lėliukė žiemoja kokone žemėje. Drugiai skraido nuo liepos mėn. iki rugpjūčio mėn. vidurio ir yra aktyvūs naktį. Pajūrinė kukulija yra stepinė rūšis, visame savo areale tinkamose buveinėse aptinkamos izoliuotos šių drugių populiacijos. Tipingos šios rūšies buveinės – atviros, sausos, gerai saulės įšildomos, smėlėtos vietovės su skurdžia augalija. Lietuvoje pajūrinių kukulijų aptinkama pajūrio kopų buveinėse. Drugiai stebimi retai. Vikšrai stebimi besimaitinantys ant vanagių – pagrindinio pajūrinės kukulijos mitybinio augalo.
Populiacijos gausumas nepakankamai ištirtas. Manoma, kad pastaruosius 40 metų populiacijos būklė nepakito. Pajūrinė kukulija aptinkama labai retai, stebimi pavieniai individai.
Atvirų plotų užsodinimas, ištrypimas, natūralios sukcesijos gali turėti įtakos rūšies gausumui.
Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje (Austrijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje) ir Azijos stepėse. Lietuva yra šiaurinėje arealo dalyje, rūšis aptinkama tik pajūryje, daugiausia Kuršių nerijoje.
Distributed along the Baltic Sea from Nida to Butingė, this species is very rare. The main threats are forest management, overgrowth of habitat and natural succession of dunes.
Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004.