Ovalioji geldutė

IUCN įvertinimas

EN A2bc+4bc

Biologija ir ekologija

Tai dvigeldis 2–3 cm storio, 2,5–3,5 cm aukščio ir 4–7 cm ilgio moliuskas, kurio storasienės kriauklės būna gelsvai žalsvos ar tamsiai rudos spalvos. Pravėręs kriaukles, iškiša raumeningą koją ir juda. Kriauklių vidinė sąvarinė dalis – du trikampių gumbelių pavidalo ir du išilginiai dantys kairėje geldutėje – pagrindinis rūšies atpažinimo požymis.

Ovaliosios geldutės gyvena švariuose, dažniausiai šaltuose, tekančiuose vandenyse su smėlio, smulkaus žvyro ar kieto molio dugnu, gali būti tarp didelių akmenų ar vandens tėkmei atsparių augalų. Jos tūno grunte beveik visai įsiraususios, šiek tiek pravėrusios užpakalinį galą, kur matomi du sifonai, pro kurių vieną – apatinį – vanduo įsiurbiamas, pro kitą – viršutinį – iššvirkščiamas. Vidinėje ertmėje ant žiaunų nusėda organinės dalelės – detritas ir vienaląsčiai dumbliai, kuriais minta. Skirtalytės, neršia keturis–penkis kartus iki 95 000 kiaušinių balandžio–liepos mėn. Embrionai dvi–tris savaites vystosi ant motininio individo žiaunų. Išleistos lervos – glochidijos – kelias dienas plaukioja vandenyje, po to prisitvirtina prie žuvų žiaunų. Po trijų–keturių savaičių nusėda ant upelio dugno, įsikasa ir pradeda gyventi savarankiškai. Jei žuvų trūksta, lervutės žūsta. Daugintis pradeda trejų–ketverių metų amžiaus. Vidutiniškai gyvena 20–50 metų.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje ovaliosios geldutės populiaciją sudaro 50 000–500 000 individų. Dabartinėse radavietėse geldučių gausumas įvairuoja, nes jų randama atskirais židiniais tik tinkamose gyventi vietose. Specialiųjų tyrimų metu (tirtos 58 upės) ovaliųjų geldučių rasta 44 upėse (vidutinis gausumas ≈ 8,7 ind./m2). Bloga šių moliuskų būklė (0,1–2 ind./m2) buvo nustatyta šešiolikoje upių, patenkinama (3–9 ind./m2) – trylikoje upių, o gera (≥ 10 ind./m2) – penkiolikoje upių. Bendras tirtų upių ilgis – 3955,3 km, o geldutėms tiko tik 889,7 km.

Grėsmės ir apsauga

Nykstanti rūšis, didžiausios grėsmės – tarša, upės hidrologinio režimo ir žuvingumo pakeitimas. Norint apsaugoti rūšį, reiktų užtikrinti, kad pernelyg nenusektų upių vandens lygis; riboti užtvankų ir patvankų statymą, upių dugno ardymą; riboti vandens taršą, patenkančią su nuotekomis nuo laukų, kelių, kitų užterštų teritorijų ar su buitinėmis nuotekomis. Reiktų palaikyti natūralią žuvų migraciją, riboti žvejybą, telkinius įžuvinti. Esant didelei dugno ardymo grėsmei, turėtų būti reguliuojamas vandens turizmas.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Palearktikos upėse, išskyrus Pirėnų pusiasalį, Italiją, Islandiją ir Britų salas: nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kalnų. Randama Tigro ir Eufrato bei Amūro upių baseinuose (Azijoje). Lietuva yra šiaurinėje ovaliosios geldutės paplitimo arealo dalyje, čia paplitusi Nemuno, Dauguvos, Šventosios (pajūrio), Lielupės, Ventos baseinų upėse.

Summary

This species is assessed as endangered based on insufficient species abundance and a decrease in the quality of habitats. Mussels occur all over Lithuania, but are often found in short isolated sections of rivers, separated from neighbouring populations by distances of a few hundred meters to a few dozen kilometers. 58 rivers (3955.3 km) were recently investigated, with specimens found in 44 rivers, though only 15 of them were assessed as good in terms of mussel populations. The total average density was 8.7 ind./m2 (889.7 km of the rivers).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Schlesh, Krausp, 1938; Gurskas, 2002; Welter-Schultes, 2012; Skujienė et al., 2017. Autorė – Grita Skujienė