SRIS

Reda Iršėnaitė Nuotraukos autorius: Reda Iršėnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Obelinis minkštadyglis

(lot. Sarcodontia crocea)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)

IUCN įvertinimas

CR D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Grybas stambus, gerai pastebimas ir matomas ant medžio šakų dėl išsiplėtusio ryškiai geltonos spalvos vaisiakūnio. Jis visas apaugęs 5–15 mm ilgio dygliais, šviežias minkšto vaško konsistencijos, išdžiūvęs sukietėja. Senstant vaisiakūnis patamsėja, įgauna rūdžių rudumo atspalvį. Grybas stipriai salsvai kvepia, primena ananasų, tarkuotų obuolių ar anyžių kvapą. Galima supainioti su panašiais dygliuotus vaisiakūnius turinčiais grybais, tačiau pastarųjų spalva bus balta ar rusva (bet ne ryškiai geltona).
Vaisiakūnis vienmetis, išauga vasarą ir rudenį, kartais žiemą. Grybas auga ant gyvų obelų (Malus spp.) medienos, atvirų žaizdų, nudžiūvusių šakų soduose ir parkuose. Lietuvoje rastas tik ant obelų, nors kitose šalyse randamas ir ant kitų vaismedžių (kriaušių ar slyvų). Grybas pažeidžia jau senus apsilpusius medžius, nėra rastas ant sveikų jaunų obelų.

Populiacijos gausumas

Senų istorinių radaviečių populiacijų būklė nežinoma. Pastarųjų metų radavietėse gerai išsivystę vaisiakūniai augo ant kelių obelų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę šiam grybui kelia sodininkystės technologijų kaita – senų sodų sėklinių poskiepių obelys yra iškertamos ir pakeičiamos trumpaamžėmis žemaūgėmis obelimis. Galima grėsmė yra fungicidų naudojimas soduose. Žinomose radavietėse būtina išsaugoti obelis, ant kurių auga obelinis minkštadyglis.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietryčių Europoje, bet daugelyje šalių jau laikoma išnykusia ar nykstančia. Randama Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje labai reta. Žinomos trys istorinės praėjusio amžiaus šeštojo–septintojo dešimtmečių radavietės Rokiškio, Vilniaus ir Zarasų r. Naujausios 2017–2019 m. radavietės Elektrėnų sav., Panevėžio ir Varėnos r.

Summary

This species is very rare. Three recent records of this fungus are on old apple trees in the Elektrėnai, Panevėžys and Varėna districts. The current situation of populations in old localities is unknown. S. crocea usually occurs on old living apple trees in orchards and the main threat facing this fungus is the diminishing number of old apple orchards and the propagation of short lived apple tree cultures.

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1976.