Niūriaspalvis auksavabalis

IUCN įvertinimas

VU A2c+3c; B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Stambus, 24–32 mm ilgio, tamsiai rudos spalvos vabalas, kuriam būdingas švelniai žalsvas metališkas blizgesys. Patinai kiek mažesni už pateles ir skleidžia malonų muskato kvapą. Be to, patinai priešnugarėlėje turi gerai matomą griovelį.
Vabalo gyvenimo ciklas susijęs su senais lapuočiais medžiais. Lervos dvejus–trejus metus vystosi raudonojo puvinio paveiktoje gyvų drevėtų medžių, dažniausiai ąžuolų, medienoje. Mūsų klimato sąlygomis toks medžio kamienas dar turi būti įšildomas saulės. Suaugę vabalai matomi vasarą ant medžių kamienų, šalia drevių. Didžioji dalis suaugusių vabalų poruojasi drevėje, kurioje išaugo, likę dauginimuisi ieško netoliese esančių buveinei tinkamų senų medžių. Tik nedidelė dalis vabalų skrenda toliau nei 500 m nuo gimtojo medžio. Saugėliai gyvena apie mėnesį, spėjama, kad nesimaitina. Rūšies buveinės – gerai apšviestų, gamtinę brandą viršijusių ir kamieninį puvinį turinčių lapuočių medžių grupės. Tai gali būti sengirės, seni parkai, pamiškės, alėjos, medžiais apaugusios ganyklos, laukuose augantys pavieniai medžiai.

Populiacijos gausumas

Rūšies gausumas vertinamas pagal radavietėje augančių vabalams tinkamų medžių skaičių. Išskyrus Kauno, Kėdainių ir Kaišiadorių r., niūriaspalvio auksavabalio populiacijos yra mažos ir fragmentiškos. Didžiausios žinomos populiacijos yra Kauno ir Dūkštų ąžuolynuose. Nemažos populiacijos nustatytos Dubingių ir Žagarės dvarų senuose parkuose.

Grėsmės ir apsauga

Niūriaspalvio auksavabalio išlikimui pavojus kyla dėl mažėjančio tinkamų buveinių ploto ir blogėjančios jų kokybės. Pagrindinės grėsmės yra senų medžių žuvimas ar iškirtimas, buveinių apaugimas krūmais ar jaunais medžiais. Rūšies apsauga vykdoma išsaugant senus medžius žinomose vabalo radavietėse ir netoli jų, įgyvendinant gamtotvarkos priemones, skirtas pagerinti senųjų medžių augimo sąlygas.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Centrinėje ir Rytų Europoje, šiaurėje iki Pietų Suomijos, pietuose iki Balkanų pusiasalio, vakaruose arealas baigiasi vakarinėje Prancūzijos dalyje, rytuose – ties Volgos upe Rusijoje.
Rūšies paplitimas Lietuvoje gerai ištirtas, nuo 2000 m. žinoma maždaug 200 vietovių, kuriose stebėtas vabalas arba jo veiklos pėdsakai. Paplitusi beveik visoje šalyje, didžioji dalis radaviečių yra Vidurio Lietuvoje, nors yra žinomų radaviečių visuose Lietuvos regionuose.

Summary

With more than 200 known localities across Lithuania, mostly in the middle part of the country, this species inhabits hollows within old trees that contain large quantities of coarse woody debris. The conservation of this species requires the protection of old broad-leaved trees (mostly oaks) in the historical habitats of the species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Audisio, Ehnström, Ivinskis, Ferenca, 2003.